„Šiomis aplinkybėmis buvo pasiūlyta stebint tarptautinėms institucijoms nubrėžti paliaubų liniją“, siekiant sutrukdyti F. al Sarrajo varžovo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgų planams užimti Libijos sostinę Tripolį, sakoma prezidentūros pranešime.

Įtampa tarp Paryžiaus ir GNA kilo prieš penkias savaites, Kh. Haftarui pradėjus puolimo kampaniją. F. al Sarrajas vėliau apkaltino Prancūzijos vyriausybę nebyliai palaikant šio kovotojų vado užmojus.

Paryžius paskelbė, kad laiko Kh. Haftarą – kontroliuojantį didelius ruožus Libijos rytuose, kur jis padėjo pažaboti musulmonų ekstremistų veiklą – svarbiu žaidėju, kalbant apie pastangas atstatyti daugelį metų konflikto draskomą Šiaurės Afrikos valstybę.

Per Paryžiuje trečiadienį surengtas derybas E. Macronas pareiškė F. Sarrajui nematąs karinio sprendinio šiai problemai ir paragino besąlygiškomis paliaubomis užbaigti abiejų administracijų priešpriešą.

„Abu lyderiai sutiko, kad svarbu plėsti ir gilinti dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis Libijoje, įskaitant šalies rytinę, pietinę ir vakarinę dalis, taip pat pilietinę visuomenę“, – nurodoma prezidentūros pareiškime.

Jame nepatikslinama, kur galėtų būti nubrėžta paliaubų linija, Kh. Haftaro kovotojams pasiekus Tripolio pietinį pakraštį.

Atsakydamos į jų pradinį puolimą GNA ištikimos pajėgos surengė kontrpuolimą, po kurio padėtis konflikto zonoje atsidūrė aklavietėje.

Remiantis JT skaičiavimais, per tas kautynes žuvo mažiausiai 430 žmonių, dar 2 tūkst. buvo sužeisti, o 55 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti namus.

Viltys, kad prasidedant musulmonų šventajam Ramadano mėnesiui bus nutraukta ugnis, šią savaitę žlugo, Kh. Haftarui paraginus kovotojus „dar griežčiau pamokyti“ tarptautinės bendruomenės pripažįstamai vyriausybei lojalias pajėgas.

Tuo metu GNA anksčiau jau buvo atmetusi paliaubų galimybę, nebent Kh. Haftaras atitrauktų savo dalinius atgal į pietines ir rytines teritorijas, kurias jie kontroliavo iki balandžio 4 dieną pradėto puolimo prieš sostinę.