Kvietimas į Eliziejaus rūmus – reta garbė nuo 1992 m. valdančiam prezidentui Emomali Rachmonui ir rodo svarbų vaidmenį, kurį Prancūzija priskiria regiono šalims siekiant suvaldyti Afganistano krizę. „Mes kalbėsimės su prezidentu apie pagalbą, kurią Prancūzija gali suteikti Tadžikistanui, kad būtų stabilizuota padėtis (Afganistane)“, – sakė E. Macronas, stovėdamas greta E. Rachmono.

Tadžikistanas turi ilgą sieną su Afganistanu, Talibano kontroliuojamu nuo rugpjūčio vidurio, kai islamistai atėmė Kabulą iš provakarietiškos vyriausybės. Dušanbė aiškiai pasisakė nemėgstanti Talibano, kurį pasaulis atidžiai stebi, ypač dėl elgesio su moterimis.

Daugelį metų E. Rachmonas grindė savo reputaciją regione veikdamas prieš radikalųjį islamą, triuškindamas islamistų judėjimus savo šalyje tokiais metodais, kurie kelia aktyvistų susirūpinimą.

„Mes sveikiname jūsų vaidmenį, įsipareigojimą ir reikalavimą, kad pokyčiai regione būtų maksimalaus stabilumo veiksniai“, – sakė jam E. Macronas. Jo žodžiais, neturi būti „jokių kompromisų nei su teroristinėmis grupėmis, nei su mūsų ginamomis vertybėmis, ypač dėl moterų orumo“.

E. Rachmonas į komplimentą atsakė teigdamas, kad Tadžikistanas laiko Prancūziją „patikima partnere“ Europoje.

Nors kitos kaimyninės šalys, įskaitant Uzbekistaną, jau seniai užmezgė ryšius su Talibanu, Tadžikistano pareigūnai atsisako bendradarbiauti su grupuote. E. Rahmonas skundėsi dėl „teroristinių grupuočių“ kūrimosi prie Tadžikistano pietinės sienos ir po mirties pagerbė Afganistano kovos su Talibanu vadą Ahmadą Shahą Massoudą.

Viljama Sudikienė (AFP)