Prieš du mėnesius vykusiuose rinkimuose nacionalistų aljansas sutriuškino E. Macrono partiją „Respublika, pirmyn“ (Le Republique En Marche, LREM) regioniniuose rinkimuose ir padidino savo galimybes siekti didesnės autonomijos šiai 330 tūkst. gyventojų turinčiai salai.

Šeštadienį, artėjant dvi dienas truksiančiam E. Macrono vizitui, tūkstančiai nacionalistų surengė taikias eitynes salos sostinėje Ajače, reikalaudami „demokratijos“ ir „pagarbos korsikiečių tautai“.

Pirmadienį regioninės vyriausybės vadovas Gilles Simeonis (Žilis Simeonis) per RTL radiją sakė, kad E. Macrono vizitas turi galimybę tapti „istoriniu“.

„Yra istorinė galimybė užbaigti konfliktų ratą“, – sakė G. Simeoni, kalbėdamas apie beveik keturis dešimtmečius nesiliovusius sprogdinimus, kuriais iki 2014 metų paliaubų garsėjo Korsikos nacionalinio išvadavimo frontas (Fronte di Liberazione Nazionale Corsu, FLNC).

Korsika – „ne tik administracinis vienetas“

Korsikos statuso klausimas Prancūzijos vyriausybes vargino ištisus dešimtmečius.

Įspūdingu gamtovaizdžiu pasižyminčios Napoleono Bonaparte'o (Napoleono Bonaparto) gimtinės lyderiai ne kartą pabrėžė, kad nesiekia visiškos nepriklausomybės, bent jau kol kas. Tuo jie skiriasi nuo katalonų nacionalistų. Be to ši sala ekonomiškai yra labai priklausoma nuo žemyninės Prancūzijos.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Macronas leido suprasti, kad yra pasirengęs eiti toliau už savo pirmtakus ir pripažinti korsikiečių, kurie turi savo kalbą, išskirtinumą.

Tačiau kol kas jo vyriausybė neskuba tenkinti nacionalistų reikalavimų, vienas kurių – suteikti amnestiją nuteistiesiems už separatistinį smurtą; nacionalistai laiko juos politiniais kaliniais.

Nacionalistai taip pat reikalauja suteikti korsikiečių kalbai tokį pat statusą, kokį turi prancūzų kalba; oficialiai pripažinti specialų Korsikos gyventojo statusą – tai padėtų kovoti su spekuliacijomis nekilnojamojo turto sektoriuje, skatinamas užsieniečių, perkančių saloje atostogų būstus.

E. Macrono vizito oficialus tikslas – per nacionalistų išpuolį žuvusio salos prefecto Claude'o Erignaco (Klodo Erinjako) 20 mirties metinių paminėjimas. Po šio išpuolio dešimtys tūkstančių korsikiečių išėjo į gatves protestuoti prieš visą šalį sukrėtusią FLNC ataką.

E. Macronas vadovaus minėjimo ceremonijai, kuri vyks toje vietoje Ajače, kurioje C. Erignacas buvo nušautas, kai ėjo į teatrą su savo žmona.

Nuosaikusis nacionalistas G.Simeonis taip pat dalyvaus šioje ceremonijoje, tačiau valdančiosios koalicijos partneris separatistų lyderis Jeanas-Guy Talamoni (Žanas Gi Talamoni) sakė, kad nuo dalyvavimo susilaikys.

J.G. Talamoni laikraštyje „Le Monde“ paragino E. Macroną per vizitą „pasiųsti labai aiškų atvirumo ir dialogo signalą“.

„Korsikos žmonių žinutė yra aiški“, – parašė jis ir pridūrė, kad korsikiečiai savo salą laiko „šalimi, ne tik administraciniu vienetu“.

Trečiadienį E. Macronas turėtų sakyti ilgai lauktą kalbą šiauriniame Bastja mieste ir išdėstyti savo poziciją dėl Korsikos ateities.

Prezidento patarėjai pasiūlė būsimos kalbos turiniu susidomėjusiems žurnalistams prisiminti E. Macrono rinkimų kampanijos kalbą 2017 metų kovą.

Tuometinis kandidatas į Prancūzijos prezidentus pabrėžė, kad Korsika yra neatskiriama Prancūzijos dalis, tačiau paliko nacionalistams vilties.

„Jeigu paaiškės, kad dabartiniame kontekste Korsika negali plėtoti savo potencialo, mes galėsime numatyti galimybę žengti toliau ir peržiūrėti konstituciją“, – pridūrė jis.