Daugelis šį E. Macrono sprendimą vertina kaip rizikingą žingsnį, kuriuo siekiama, kad RN nebūtų valdžioje, kai 2027 metais baigsis jo antroji kadencija.

„Tikiu Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti teisingą sprendimą sau ir ateities kartoms. Mano vienintelis siekis – būti naudingam mūsų šaliai, kurią taip myliu“, – teigė jis socialiniame tinkle „X“.

Prancūzijoje prasti prezidento stovyklos rezultatai Europos Parlamento rinkimuose paskatino jį paskelbti pirmalaikius šalies parlamento rinkimus mėnesio pabaigoje.

Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) smarkiai lenkia prezidento centristinę stovyklą.

28-erių Jordano Bardellos (Žordano Bardelos) vedamas RN sąrašas pelnė daugiau kaip 31,5 proc. balsų, rodė apklausų duomenys.

E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer (Valeri Hajė), užėmė antrąją vietą su 15 proc. balsų.

Prancūzija birželio 30 dieną eis prie balsadėžių rinkti naujos Nacionalinės Asamblėjos, o liepos 7-ąją vyks antrasis turas, vėlai sekmadienį paskelbė E. Macronas.

„Pavojus Prancūzijai“

Jis pažymėjo, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos, įskaitant RN, per Europos Parlamento rinkimus Prancūzijoje sugebėjo surinkti beveik 40 proc. balsų.

Kraštutiniai dešinieji ne tik stovi prie valdžios vartų, bet ir žengia pro duris.

Per televiziją transliuotame kreipimesi jis įspėjo apie „nacionalistų ir demagogų iškilimo“ pavojų Prancūzijai ir jos vietai Europoje.

Jis teigė žinąs, kad gali tikėtis, jog rinkėjai „pasirinks rašyti istoriją, o ne būti jos įkaitai“.

E. Macronas tikisi susigrąžinti daugumą žemuosiuose rūmuose, kurią prarado laimėjęs antrą kadenciją 2022 metų parlamento rinkimuose.

Tačiau kai kas baiminasi, kad gali laimėti prieš imigraciją nusiteikusi RN ir kad E. Macronas gali būti priverstas dirbti nepatogioje koalicijoje su kraštutinių dešiniųjų ministru pirmininku.

RN vicepirmininkas Sebastienas Chenu (Sebastjanas Šaniu) pirmadienį pareiškė, kad į premjero postą pretenduos 28 metų partijos lyderis J. Bardella.

J. Bardella tapo RN lyderiu būdamas vos 27 metų.

Jis pakeitė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri stengėsi atsikratyti rasistinio ir antisemitinio pėdsako, kurį partijoje paliko jos tėvas ir vienas iš partijos įkūrėjų Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas).

M. Le Pen, kuri per pastaruosius dvejus prezidento rinkimus užimdavo antrąją vietą, liko partijos lydere parlamente ir, kaip tikimasi, 2027-aisiais vėl dalyvaus rinkimuose.

Centro ir kairiosios partijos pareiškė susitelksiančios, kad mėnesio pabaigoje laimėtų kuo daugiau vietų parlamente.

E. Macrono Atgimimo partijos generalinis sekretorius, užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) „visapusiškai dalyvaus“ kovoje dėl vietų parlamente ir toliau eis ministro pareigas, pranešė jo komanda.

Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras) paragino sukurti „liaudies frontą prieš kraštutinius dešiniuosius“.

„Kraštutiniai dešinieji ne tik stovi prie valdžios vartų, bet ir žengia pro duris“, – sakė jis radijo stočiai „France Info“ po žinios apie RN rezultatus Europos Parlamento rinkimuose.