43 metų lyderį pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavo politiniai oponentai ir daugelis sveikatos ekspertų, COVID-19 pacientams perpildžius ligonines tokiuose ligos židiniuose kaip Paryžius.

Sausio pabaigoje E. Macronas pasipriešino Europos tendencijai ir nepaisydamas savo mokslinių patarėjų rekomendacijų nusprendė neskelbti Prancūzijoje trečio karantino.

Tačiau trečiadienį kreipdamasis į šalies gyventojus jis paskelbė apie reikšmingą kovos su pandemija priemonių sugriežtinimą ir nurodė uždaryti mokyklas, visoje Prancūzijoje įvesti kelionių suvaržymus, uždaryti nebūtinų prekių parduotuves.

„Nuo metų pradžios laikėmės strategijos, kuria siekiama suvaldyti epidemiją neužsidarant“, – sakė E. Macronas.

Dėl to, kad sausį nebuvo paskelbtas karantinas, „gavome brangių laisvės savaičių, mokymosi mūsų vaikams savaičių, leidome išsilaikyti šimtams tūkstančių darbuotojų, neprarasdami epidemijos kontrolės“, tvirtino prezidentas.

Artimiausiomis dienomis turi paaiškėti, ar naujųjų priemonių pakaks staigiam užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimui sustabdyti. Šiuo metu šalyje per parą nustatoma daugiau kaip po 40 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų: dvigubai daugiau nei mėnesio pradžioje.

Trečiadienį vakare buvo paskelbta apie daugiau kaip 53 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, tačiau šie atvejai nustatyti per dvi dienas – antradienį tokie duomenys neskelbti.

Šalyje taip pat užregistruoti 304 nauji mirties nuo COVID-19 atvejai, bendrą pandemijos aukų skaičių padidinę iki 95 667.

Trečiadienį oras buvo šiltas ir saulėtas, daug kur Paryžiuje jaunuoliai būriavosi, nepaisydami draudimo lauke vartoti alkoholį.

Prieš E. Macrono kalbą Prancūzijos ligoninių federacija (FHF) paragino jį „tuojau pat paskelbti griežtą karantiną“.

„Skiepyti, skiepyti!“

E. Macronas sakė, kad ligšiolinės pastangos stabdyti viruso plitimą „buvo pernelyg ribotos epidemijai didinant greitį“, ir įspėjo, kad dėl užkrečiamesnės „britiškosios“ koronaviruso atmainos plitimo „rizikuojame prarasti kontrolę“.

Pasak prezidento, pirmadienį vaikų lopšeliai, darželiai ir pradinės mokyklos uždaromi trims savaitėms, o vidurinės mokyklos – keturioms savaitėms, tačiau jos apims ir dvi pavasario atostogų savaites.

Nuo šeštadienio vakaro visoje šalyje keturioms savaitėms įvedami judėjimo suvaržymai, bus uždarytos nebūtinų prekių parduotuvės. Tokios priemonės jau taikomos ligos židiniuose, tarp jų Paryžiuje.

Vis dėlto kelionės tarp regionų bus draudžiamos tik nuo pirmadienio, kad žmonėms nereiktų atšaukti iš anksto Velykoms suplanuotų išvykų, nors prezidentas ragino kuo labiau riboti kontaktus.

E. Macronas turėjo ir daugiau geresnių naujienų: jis sakė, kad kai kurios kultūros įstaigos ir kavinių terasos gegužės viduryje „taikant griežtas taisykles“ bus atidarytos.

„Dėl skiepų atsiranda kelias iš krizės, – sakė jis. – Darysime visa, kad skiepytume, skiepytume, skiepytume! Be atvangos, be išeiginių. Šeštadieniais ir sekmadieniais taip pat kaip [darbo] savaitę.“

E. Macronui neparankus ne tik užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimas, bet ir Prancūzijos vakcinavimo kampanijos bėdos: chroniškas skiepų dozių trūkumas, iš dalies nulemtas jo remtos centralizuotos Europos Sąjungos vakcinų pirkimo sistemos.

Prezidentas sakė, kad Prancūzija neatsisako savo tikslo iki vasaros pabaigos paskiepyti visus to norinčius vyresnius nei 18 metų šalies gyventojus.

Septintą dešimtį metų einantys žmonės bus skiepijami nuo balandžio 16-osios, o šeštą dešimtį metų einantys gyventojai – nuo gegužės 15-osios.

Favoritas

Ant kortos visų pirma pastatyta kone 70 mln. žmonių sveikata ir antros pagal dydį euro zonos ekonomikos likimas, taip pat – E. Macrono politinė ateitis likus metams iki prezidento rinkimų.

Jo darbas sprendžiant pandemijos sukeltas sveikatos ir ekonomikos krizes rinkėjams bus svarbiausias rodiklis kitų metų balandį ir gegužę, sako analitikai.

Pripažindamas oponentų kritiką, E. Macronas sakė: „Kiekvienu šios epidemijos etapu buvo galima sau pasakyti, kad galėjome veikti geriau, kad padarėme klaidų. Visa tai tiesa.“

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ Prancūzijos skyriaus visuomenės nuomonės tyrimų vadovas Stephane'as Zumsteeg (Stefanas Zenstė) sakė, kad rinkėjai dėl E. Macrono darbo galiausiai spręs lygindami Prancūziją su jos kaimynėmis.

Jis pabrėžė, jog apklausos vis dar rodo, kad verslui palankus centristų prezidentas yra favoritas.

„Žinoma, per ateinančius metus daug ko gali nutikti, bet šiuo metu pagrindinis favoritas kitų metų rinkimams yra Emmanuelis Macronas; ne todėl, kad jis yra geriausias ar mėgstamiausias, o todėl, kad nėra jokios patikimos alternatyvos, neskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen)“, – sakė S. Zumsteeg, paminėdamas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę.