Sprendimas, priimtas po pirmo nuo 2016-ųjų jų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto birželio pradžioje, pateisino prognozes rinkose.

Refinansavimo palūkanų norma lieka 4,25 proc., indėlių palūkanų norma – 3,75 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,5 proc. dydžio.

"Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vėl pasiektų 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslą. Ji išlaikys pakankamai ribojančias palūkanų normas tiek laiko, kiek reikės šiam tikslui pasiekti. Nustatydama tinkamą ribojimo lygį ir trukmę, Valdančioji taryba ir toliau laikysis nuo duomenų priklausančio ir kiekvieną posėdį vertinančio požiūrio. Visų pirma jos sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvų vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio stiprumą", - teigiama ECB pranešime spaudai, paskelbtame po ketvirtadienio posėdžio.

Pokyčių ECB pinigų politikoje šįkart nesitikėję analitikai priminė reguliuotojo paaiškinimą po jos sušvelninimo beveik prieš pusantro mėnesio, jog tai nebuvo nuolatinio palūkanų normų mažinimo dalis. Be to, anot jų, jokių naujų reikšmingų duomenų, kurie paskatintų tęsti pinigų politikos švelninimą, nuo to laiko nebuvo.

Euro zonos metų infliacijos rodikliai ir toliau viršija ECB nustatyta 2 proc. tikslinę ribą: bendra metų birželį nors ir sulėtėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. gegužę, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčius, per mėnesį nepakito – 2,9 procento.

Kita vertus, šiuo metu finansų rinkose dominuoja įsitikinimas, kad šiemet įvyks dar du bazinių palūkanų euro zonoje apkarpymai – veikiausiai rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.