„Iš anksto neskelbsime konkretaus palūkanų normų mažinimo tempo, bet aišku, kad jas mažinsime palaipsniui“, – sakė Ph. Lane'as interviu Prancūzijos finansiniam laikraščiui „Les Echos“.

Pasak Ph. Lane'o, pinigų politika neturėtų pernelyg ilgai išlikti ribojanti.

„Priešingu atveju ekonomika nepakankamai sparčiai augs“, – sakė jis.

Ph. Lane'as teigė prognozuojąs, kad euro zonos infliacija ir toliau artės prie ECB nustatyto tikslo – mažesnės nei 2 proc. metinės infliacijos.

Anot ekonomisto, „didelė galutinio etapo dalis“ bandant vėl priartinti infliaciją prie tikslo bus įgyvendinta kitąmet.

Tikimasi, kad kitame ECB palūkanų normų posėdyje, kuris planuojamas gruodžio viduryje, pinigų politika bus ir toliau švelninama.

Paskutinį kartą ECB palūkanų normas apkarpė spalio mėnesį, sumažindamas bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto.

Šiuo metu indėlių palūkanų norma siekia 3,25 proc.

Naujausi euro zonos ekonominiai rezultatai buvo stebėtinai silpni – dėl to sustiprėjo raginimai toliau mažinti palūkanų normas ir taip paskatinti ekonomikos augimą.

Yra rizika, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali įvesti varžančius muitus ir vykdyti protekcionistinę prekybos politiką, o tai galimai pakenktų Europos šalims, kurios aktyviai prekiauja su Jungtinėmis Valstijomis.

Ph. Lane'as teigė, kad euro zonai gresiančios problemos mastas priklausys nuo to, kokiu lygiu bus vykdoma JAV protekcionistinė politika ir kaip greitai ji bus pradėta įgyvendinti.

Pasak jo, scenarijų yra labai įvairių.

„Jei tarifai bus padidinti greitai ir visuotinai, Europos įmonės neturės laiko jiems pasirengti, todėl tikėtina didelio masto sutrikimų rizika“, – perspėjo Ph. Lane'as.