Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 25 baziniais punktais iki 2 proc., tai yra iki politikos formuotojų laikomo „neutralaus“ lygio. Šiuo lygmeniu pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.

Kartu tiek pat mažėja ir kitos dvi ECB nustatomos palūkanų normos: refinansavimo – iki 2,15 proc., riboto skolinimosi galimybės  – 2,4 procento.

Sprendimas pateisino ekonomistų ir analitikų prognozes.

Eurostato išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje gegužę sulėtėjo iki 1,9 proc. nuo ankstesnius du mėnesius fiksuoto 2,2 proc. lygio, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčius, į kurią orientuojasi ECB, nustatydamas pinigų politikos gaires – nuo 2,7 proc. iki 2,3 procento.

ECB ketvirtadienį taip pat paskelbė atnaujintas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.

Naujausiais skaičiavimais, šiemet bendra infliacija 20-ies valstybių bloke sieks 2 proc., kitąmet – 1,6 proc., 2027 metais – 2 proc., o bazinė infliacija sudarys atitinkamai 2,4 proc., 1,9 proc. ir taip pat 1,9 procento.

Tikimasi, kad šiais metais euro zonos ekonomika augs 0,9 proc., ateinančiais metais – 1,1 proc., o 2027-aisiais – 1,3 procento.

Ankstesnės, prieš tris mėnesius skelbtos prognozės numatė ekonomikos augimą šiemet taip pat 0,9 proc. ir 1,2 proc. kitąmet, atitinkamai 2,3 proc. ir 1,9 proc. bendrą metų infliaciją.

Prieš Europos Centriniam Bankui ketvirtadienį paskelbiant apie dar vieną palūkanų normų sumažinimą, kuriuo reaguojama į būsimus JAV muitus, ūgtelėjo Euro zonos akcijų rinkos. 

Rinkos tikisi, kad ECB sumažins skolinimosi išlaidas, todėl visų dėmesys bus nukreiptas į Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde spaudos konferenciją, kurioje laukiama žinių apie būsimą politiką. 

„Investuotojai daugiau dėmesio skirs bet kokiems signalams dėl galimo tolesnių mažinimų tempo“, – pažymėjo „AJ Bell“ investicijų direktorius Russas Mouldas.

„Infliacija nėra problema, priešingai nei lėtas ekonomikos augimas. Tai rodo, kad bus toliau švelninama pinigų politika, siekiant paskatinti vartotojus ir įmones daugiau skolintis ir leisti pinigus“, – teigia R. Mouldas.

ECB sprendimas skelbiamas po to, kai silpni JAV ekonomikos duomenys sustiprino lūkesčius, kad Federalinis rezervų bankas netrukus sumažins JAV palūkanų normas, o tai ketvirtadienį darė neigiamą poveikį doleriui.

Investuotojai stebi prezidento Donaldo Trumpo prekybos karo eigą ir galimų derybų tarp JAV lyderio ir jo kolegos iš Kinijos Xi Jinpingo požymius. 

Volstrito rinkos ketvirtadienį uždavė gana prastą toną Azijos ir Europos prekybai, nes ADP ataskaita parodė, kad praėjusį mėnesį privačiame sektoriuje buvo sukurta 37 tūkst. naujų darbo vietų. 

Tai buvo staigus sulėtėjimas, palyginti su balandį fiksuotais 60 tūkst. naujų darbo vietų, ir mažiau nei trečdalis to, ką prognozavo „Bloomberg“ apklausa. 

Kita apklausa parodė, kad JAV paslaugų sektoriaus veikla gegužę susitraukė pirmą kartą nuo praėjusių metų birželio. 

Šie duomenys sukėlė susirūpinimą, kad pasaulio ekonomikos lyderė buksuoja, o atidžiai stebimame Federalinių rezervų banko „Beige Book“ tyrime pažymima, kad „ekonominė veikla šiek tiek sumažėjo“. 

Jame atkreipiamas dėmesys į namų ūkių ir verslo atsargumą, kurį lemia sulėtėjęs įdarbinimo tempas ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl D. Trumpo politikos. 

Šie duomenys padidino spėliones dėl Federalinių rezervų banko palūkanų normų sumažinimo, o rinkos numato du sumažinimus iki metų pabaigos, pradedant rugsėjo mėnesiu.

Dabar visų akys nukreiptos į penktadienį skelbsimu JAV ne žemės ūkio sektoriaus darbo vietų skaičiaus duomenis, kuriuos Federalinių rezervų bankas naudoja formuodamas pinigų politiką. 

Vis dėlto yra tam tikrų nuogąstavimų, kad D. Trumpo muitų politika paskatins infliaciją, o dėl to JAV centrinis bankas gali būti priverstas išlaikyti aukštas skolinimosi išlaidas. 

Azijoje Seulo akcijų rinka pakilo daugiau nei vienu procentu dėl tebesitęsiančio susidomėjimo po Lee Jae-myungo išrinkimo naujuoju Pietų Korėjos prezidentu. 

Rinkimai užbaigė šešių mėnesių valdžios vakuumą, kurį sukėlė ankstesniojo prezidento Yoon Suk Yeolo apkaltos procesas dėl šio katastrofiškai pasibaigusio bandymo įvesti karo padėtį. Todėl Vonas dolerio atžvilgiu toliau kilo. 

Džakartos akcijų rinka pakilo, kai Indonezijos vyriausybė pradėjo įgyvendinti 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės stimuliacinį paketą. Prieš tai didžiausia Pietryčių Azijos ekonomika pirmąjį ketvirtį patyrė lėčiausią augimą per daugiau nei trejus metus. 

Tokijaus akcijų rinka smuko po dar vieno silpno ilgalaikių Japonijos vyriausybės obligacijų pardavimo, sustiprinusio neseniai kilusius nuogąstavimus dėl pasaulinės skolos rinkos. 

Kinijos akcijų rinkos pakilo.