Protokolas paskelbtas rinkoms dairantis ženklų, rodančių, kad ECB netrukus gali paskelbti apie pirmąjį per dešimtmetį palūkanų normų padidinimą.
„Daugelis narių laikėsi nuomonės, kad dabartinis aukštas infliacijos lygis ir atsparumas reikalauja nedelsiant imtis tolesnių žingsnių pinigų politikos normalizavimo link“, – rašoma protokole.
ECB valdančioji taryba kovo mėnesį vykusiame posėdyje veikė atsargiai ir sutiko antrąjį ketvirtį paspartinti mėnesinių obligacijų pirkimo mažimą, išlaikant lanksčią skatinamosios schemos pabaigos datą.
Protokole teigiama, kad pasibaigus obligacijų pirkimo schemai, palūkanų norma bus padidinta „per tam tikrą laiką“.
Visgi protokolas parodė, kad dalis tarybos narių pasisakė už ryžtingesnius žingsnius kovojant su infliacija, nes karas Ukrainoje dar labiau didina energijos, maisto ir žaliavų kainas.
„Tarp tų, kurie ragino imtis veiksmų pastarajame susirinkime, buvo narių, raginusių nustatyti tvirtą (obligacijų) pirkimo pabaigos datą vasarą“, – rašoma protokole.
„Tai gali atverti kelią galimam palūkanų normų kėlimui trečiąjį šių metų ketvirtį, atsižvelgiant į pablogėjusias infliacijos perspektyvas“, – priduriama jame.
Tuo tarpu kiti nariai pirmenybę teikė „laukimui ir stebėjimui“, atsižvelgiant į „išskirtinai didelį neapibrėžtumą“, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą ir Vakarų sankcijos Maskvai.
Protokolas rodo, kad ECB „tampa labiau „vanagiškas“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis), pavartodamas terminą, apibūdinantį tuos, kurie pasisako už pinigų politikos sugriežtinimą.
„Abejonės“
ECB jau ilgus metus laikosi itin laisvos pinigų politikos ir sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemo lygio. Bankas kiekvieną mėnesį pirko obligacijų už milijardus eurų, kad užtikrintų kreditų srautus euro zonoje.
Kaip ir kiti centriniai bankai, ECB dabar susiduria su iššūkiu sumažinti paskatas, kad sustabdytų infliaciją nepakenkdamas ekonomikos augimui, o užduotį dar labiau apsunkina Europoje kilęs karas.
ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) praėjusią savaitę perspėjo, kad užsitęsęs konfliktas lems energijos kainų ir pragyvenimo išlaidų spiralę ir jog tai trukdys atsigavimui po COVID-19.
Euro zonoje metų infliacija kovo mėnesį šoktelėjo iki rekordinių 7,5 procento.
ECB tikisi, kad infliacija iki 2024 metų sumažės iki 1,9 proc., kai pasibaigs energijos kainų šokas, nors protokolas atspindėjo „abejones“ dėl prognozės.
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) praėjusį mėnesį paskelbė pirmą kartą nuo 2018 metų padidinusi palūkanų normą, tuo metu analitikai tikisi tolesnių palūkanų normos didinimų.
