Vaizdo interviu laikraščiui „Financial Times“ Ch. Lagarde pažymėjo, kad klimato apsauga išlieka vienu svarbiausių prioritetų, nors pastaraisiais mėnesiais ECB darbotvarkėje dominuoja ekonominiai koronaviruso pandemijos padariniai.

„Noriu ištirti kiekvieną prieinamą kovos su klimato kaita metodą“, – sakė buvusi Prancūzijos finansų ministrė.

„Financial Times“ teigė, kad tai buvo „pirmasis kartas“, kai Ch. Lagarde įsipareigojo įvertinti galimybes įgyvendinti klimatui draugiškų pokyčių banko veikloje, įskaitant obligacijų pirkimo procesus.

Ch. Lagarde praėjusių metų pabaigoje pradėjo eiti ECB vadovės pareigas, pažadėdama įgyvendinti „žalesnę“ pinigų politiką ir taip padidindama tikimybę, kad bankas galimai pradės vykdyti daugiau klimatui draugiškų investicijų.

ECB „žaliąsias obligacijas“ apibūdina kaip „skirtas finansuoti naudą aplinkai darančius investicijų projektus“. Jos kardinaliai skiriasi nuo obligacijų, kurios siejamos su anglį gausiai naudojančiomis pramonės šakomis ar kitais sektoriais, prisidedančiais prie klimato šilimo.

Ch. Lagarde klimato užmojai yra viena svarbiausių ECB gruodį pradėtos strateginės veiklos peržiūros dalių.

Tačiau, nepaisant to, kritikai teigia, kad kovos su klimato kaita atsakomybę turi prisiimti šalių vyriausybės, o ne centriniai bankai, kurie turi prieigą prie riboto kiekio priemonių.

ECB nuo 2015 metų išleido beveik 3 trilijonus eurų supirkinėdamas vyriausybių ir korporacijų obligacijas, kad paskatintų išlaidas ir investicijas, tikintis tuo pat metu paskatinti augimą ir infliaciją.

„Žaliosios obligacijos“ sudaro tik nedidelę dalį visų iki šiol supirktų obligacijų.