„Nuo paskutinio rugsėjo sudarėme 6 prognozes ir visos jos rodė, kad infliacija pasieks tikslą 2025 m. eigoje. Šios prognozės nesikeitė ir išliko tokios pačios artėjant prie šio laikotarpio“, – pirmadienį Lietuvos banko metinėje ekonomikos konferencijoje kalbėjo Ch. Lagarde.

„Neužtikrintumas dėl šių prognozių taip pat mažėjo. Mūsų mašininio mokymosi modelių pateikiamas neužtikrintumo lygis yra panašus į priešpandeminį. Priminsiu, anksčiau, 2022 ir 2023 m. šių prognozių neužtikrintumas buvo 4 ar 5 kartus didesnis“, – pabrėžė ji.

Anot jos, sugrįžimo prie 2 proc. nuotaikos matomos tiek žvelgiant į rinkos indikatorius, tiek namų ūkius, kur 3 metų periode tikimasi perėjimo prie šios, ilgalaikės ir tikslinės, medianos. 

Tačiau, anot jos, šiuo metu taip pat matomos ir tam tikros rizikos ilgalaikiams ECB tikslams, kurios galėtų tiek paspartinti, tiek nesuderinamai su ilgalaikiais tikslais sulėtinti euro zonos infliaciją. Pasak jos, viena iš rizikų galinčių greitinti infliaciją – spartus atlyginimų augimas, o galimas JAV prekybos politikos pasikeitimas kelia mažėjimo riziką.

„Tai, ką mes matome dabar, neabejotinai yra rizikos pozicijos pasikeitimas. Mūsų infliacijos prognozė buvo susijusi su jos didėjimo rizika. Mes baiminomės, kad infliacija gali pakilti į aukštesnes projekcijas. Dabar manome, kad rizika yra dvipusė, bet tai nereiškia, jog judama link kažkokio balanso. Tad yra tiek augimo, tiek kritimo rizikos“, – aiškino ji.

Viena iš rizikų, kuri spartintų infliaciją, būtų tolimesnis greitas atlyginimų augimas, kas nebūtų suderinama su mūsų tikslais. 

„Viena iš rizikų, kuri spartintų infliaciją, būtų tolimesnis greitas atlyginimų augimas, kas nebūtų suderinama su mūsų tikslais. (...) Tuo metu per greito lėtėjimo rizikos šaltinis yra geopolitiniai veiksniai. Pavyzdžiui, JAV prekybos santykių politikos pasikeitimai“, – komentavo ji.

Ch. Lagardė išskyrė – JAV yra viena svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerių, tad jos posūkis link protekcionizmo keltų pavojų euro zonos ekonomikai.

„Jei JAV imsis protekcionizmo, euro zonos augimas patirs smūgį. Mūsų eksportuotojai taip pat yra ypatingai jautrūs pokyčiams kitų valstybių pasitikėjime pasaulio prekybos sistema“, – vertino ji.

ECB ketvirtadienį 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Tai jau ketvirtas kartas, kai ECB pasirenka mažinti bazines palūkanų normas šiemet.

Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3 proc.

ECB padidino palūkanų normas po to, kai po 2022 m. invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo vartotojų kainos, tačiau šiemet atvėsus infliacijai pradėjo jas mažinti.

Lapkritį metinis vartotojų kainų augimas euro zonoje siekė 2,3 proc., pranešė oficiali ES duomenų agentūra, ir toliau didėdama po rugsėjį pasiekto trejų metų žemiausio lygio – 1,7 proc. Šis tempas atitinka analitikų prognozes.

Spalio mėnesį infliacija 20 šalių bendros valiutos zonoje pakilo lygiai iki 2 procentų – ilgalaikio ECB tikslo.