Vos septyneri metai, per kuriuos reikia pastatyti 5 mln. gyventojų turintį miestą ir kuriame bus 660 ligoninių, 1,2 tūkst. maldos namų bei disneilendą primenantis parkas. Atrodo neįtikima? Egipto valdžia sako, kad nieko neįmanomo nėra.

Sieks neįmanomo?

Ką tik Egipto sostinėje Kaire virė kruvinos kovos tarp Mohamedo Mursi, buvusio Egipto pirmojo demokratiškai išrinkto prezidento šalininkų, ir kariuomenės, vadovaujamos diktatoriaus generolo Abdelo Fattah el-Sisi.

Pastarasis po šios revoliucijos buvo išrinktas Egipto naujuoju vadovu, sulaukęs neįtikėtino palaikymo.

Tad Egipte į valdžią vėl grįžo kariuomenė. Panašiai kaip tai buvo valdant egiptiečių nekenčiamam Hosni Mubarakui, taip pat armijos generolui, kuris tautoje net vadintas faraonu, mat valdė šalį ilgus metus.

Dabar Egipto valdžia, matyt, norėdama pamiršti visas revoliucijas, kalba apie grandiozinius infrastruktūros projektus, kurių vertė – milijardai JAV dolerių. Vienas iš jų – naujoji Egipto sostinė, kuri turėtų pakeisti perpildytą, užterštą ir senstantį Kairą.

Šis miestas Egipto administraciniu centru yra jau daugiau kaip tūkstantį metų – t.y. nuo 969 m.

Nepaisant to, šalies vyriausybė tikina, kad valstybei reikia naujos sostinės. Pasak jų, tai leistų Egiptui susigrąžinti prarastą didybę.

"Egiptas turi daugiau istorinių stebuklų nei bet kuri kita šalis pasaulyje. Ir mūsų karta turi pademonstruoti, ką sugeba. Turime mūsų valstybės paveikslą nutapyti naujomis spalvomis", – aiškino, pristatydamas naujosios sostinės projektą, vertinamą net 30 mlrd. JAV dolerių, Egipto būsto ministras Mostafa Madbouly.

Viskas skamba pompastiškai ir gana įtikimai. Nors pats projektas, tiksliau, jo mastas stebina net daug ko mačiusiuosius.

Pavyzdžiui, naujojo miesto plotas prilygtų Singapūro dydžiui. Jame dar planuojamas pramogų parkas, kuris būtų kone du kartus didesnis nei Niujorko centrinis parkas. Tad bent keturis kartus didesnis nei disneilendas.

Galiausiai didmiestyje, kurio vardas kol kas nežinomas, numatyta pastatyti net 21 gyvenamąjį kvartalą. Čia būtų net 1,1 mln. namų, kur gyventų apie 5 mln. žmonių.

Ką jau kalbėti apie tūkstančius planuojamų maldos namų Egipto musulmonams bei krikščionims, šimtus ligoninių, mokyklų ir kitų pastatų.

Galų gale reikės darbo vietų, be to, labai svarbu, kad naujoji sostinė nebūtų atkirsta nuo likusios šalies dalies ir pasaulio. Tad reikės milijardų JAV dolerių tinkamai infrastruktūrai.

Gyventojų skaičius

Tiesa, Egipto gyventojų skaičius sparčiai auga. Skaičiuojama, kad jis per artimiausius 40 metų padvigubės. Kairas jau dabar sausakimšas.

Sostinėje, kaip įprasta, gyventojų kasmet vis daugiau. Tai pats svarbiausias valdžios argumentas šioms milijardinėms išlaidoms.

Pastatyta naujoji Egipto sostinė būtų didžiausias naujai sukurtas šalies administracinis centras pasaulyje. Jis aplenktų net tokius naujai įkurtus miestus, kaip Pakistano sostinė Islamabadas, kuriame gyvena 1,8 mln. gyventojų, Brazilijos sostinė Brazilija (2,8 mln.) ir Australijos sostinė Kanbera (380 tūkst.). Kitaip sakant, Egipto sostinėje gyventojų būtų tiek, kiek kartu sudėjus minėtų miestų piliečius.

Kitas valdžios argumentas labiau simbolinis. Miestas turėtų simbolizuoti Egipto vienybę ir atsinaujinimą, valdant A.F.el-Sisi.

Kelerius metus Egiptą yra apėmusi gili ekonominė ir socialinė krizė. Šalies visuomenė smarkiai susiskaldžiusi politiškai. Nenuostabu, kad Egipto vyriausybė nori parodyti tautai, kad šalis vystosi.

Skeptikų vertinimai

Projekto kritikai abejoja, kad vyriausybės užmojai – realūs.

Brentas Toderianas, Vankuverio miesto Kanadoje buvęs vyriausiasis planuotojas, teigė, kad statyti naują miestą – rizikinga. Pasak jo, reikia numatyti daug dalykų, kitaip žmonės paprasčiausiai neatsikels.

"Man asmeniškai didelių abejonių kelia laikotarpis, per kurį ketinama suręsti tą miestą. Tai neįtikimai greitai. Ir jeigu statai ką nors labai greitai, tikėtina, kad miestas gali tapti vaiduokliu, kaip jau ne sykį nutiko panašiems miestams", – įspėjo ekspertas, paraginęs atkreipti dėmesį į Kinijoje esančius vadinamuosius miestus vaiduoklius.

Kinijoje pastaruoju metu buvo pastatyti net keli didmiesčiai, kuriuose, kaip planuota, turėjo gyventi milijonai žmonių. Bet iki šiol juose tebegyvena vos keliolika tūkstančių, mat daugelis žmonių nesugeba įpirkti brangaus nekilnojamojo turto.

Tiesa, Dubajus – puikus pavyzdys, tačiau tuose pačiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose esantis Masdaro miestas, kuriame, kaip planuota jį statant, turėjo gyventi apie 500 tūkst. žmonių, yra iš esmės tuščias. Čia iki šiol gyvena vos keli tūkstančiai žmonių.

Problema, pasak ekspertų, kad statant šiuos miestus nebuvo galvojama, ką jame veiks daugelis žmonių.

Nepavykę projektai

Egiptiečiai sumanymo neketina atsisakyti.

Ministras M.Madbouly pažymėjo, kad jo mintyse miestas turėtų būti dar didesnis nei oficialiuose planuose. Į kalbas, kad projektas gali būti nerealizuotas, pareigūnas net nesileido.

"Mūsų planas – aiškus, ir neketiname stovėti vietoje", – drąsiai aiškino ministras.

Net gerokai mažesni naujų miestų projektai Egipte – iki šiol nerealizuoti. Nebaigtų miestų dykumose, iš abiejų pusių supančiose Nilo slėnį, kuriame ir gyvena didžioji dalis egiptiečių, ne vienas ir ne du.

Prieš dešimtmečius planuota, kad dykumose bus įkurtos naujos gyvenvietės. Mat 96 proc. Egipto gyventojų spiečiasi vos 4 proc. šalies teritorijos. Tad naujos šalies gyvenvietės turėjo būti įkurtos ne Nilo slėnyje ar deltoje, o už jos ribų.

Tačiau projektai taip ir liko neįgyvendinti arba iš dalies įgyvendinti. Šiuo metu Egipte yra 22 "nauji miestai." Kai kuriems iš jų – per 30 metų.

Bendrai visuose juose gyvena vos milijonas žmonių. Čia stūkso tūkstančiai tuščių namų. Nors daugeliui egiptiečių, pavargusių nuo perpildytų Egipto didmiesčių, būtų priimtina gyventi tokiuose miestuose, tik maža dalis jų gali sau leisti įsigyti būstus dykumoje.

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – vadinamasis Naujojo Kairo projektas.

Čia, kaip kadaise planuota, turėjo gyventi keli milijonai, tačiau praėjus dešimtmečiui nuo projekto realizavimo pradžios, tegyvena keli tūkstančiai.

Davidas Simsas, Kaire gyvenantis urbanizacijos specialistas, teigė, kad daugelis Kairo palydovinių miestų – absurdiški projektai.

"Pamatytumėte kokie ten absurdiški skaičiai, – sakė ekspertas, neseniai paskelbęs viešą publikaciją apie tuos projektus. – Pastarojo projekto mastas – milžiniškas. Tačiau niekas nesivargina atsakyti į elementarius, tačiau pačius reikšmingiausius klausimus: ką daryti su infrastruktūra, kaip ji turėtų būti plėtojama? Iš kur gauti vandens? Kaip perkelti visas ministerijas ar kitas valstybines institucijas? Kitaip sakant, atrodo, kad tai kažkokia desperacija, tuščios kalbos. Žinoma, norėtųsi pamatyti, ar iš to kas pavyks, tačiau aš abejoju šio projekto sėkme."

Ankstesni miestai nesugebėjo pritraukti gyventojų. Taip, pasak D.Simso, nutiko todėl, kad juose nebuvo nei tinkamos infrastruktūros, nei darbo vietų.

Nickas Simcikas Arese, antropologas, teigė, kad nors tokių miestų paklausa yra, jie skirti toli gražu ne visiems. Kitaip sakant, anot eksperto, juose gali įsikurti tik kai kurie.

Tad tikėtis, kad tokiuose miestuose gyvens milijonai žmonių – naivu.

"Tiesa, žmonės norėtų išsikelti iš Kairo. Jie norėtų gyventi užmiestyje, kur ramu, oras švarus ir sąlygos geresnės. Tačiau tam mažų mažiausiai reikia automobilio. Tai jau savaime reiškia, kad tavo išlaidos didėja", – tvirtino ekspertas.

Egipte daugelis žmonių gyvena vos sudurdami galą su galu, ir jiems automobilis yra prabanga.

Žinoma, valdžia gali prievarta suvaryti žmones į dykumų miestus, ką Egipto vyriausybė kadaise bandė daryti, tačiau, pasak N.S.Arese, tai beprasmis užsiėmimas.

"Vyriausybės galvoja, kad gali perkelti žmones kur panorėjusios. Iš tiesų žmonės gyvena ten, kur jie nori gyventi, kur jiems patogu ir jie ten uždirba. Nei žmonės, nei jų darbo vietos negali tiesiog imti ir atsirasti dykumoje. Juk viskas griūva – tiek ekonominiai, tiek socialiniai ryšiai."

Paliks likimo valiai?

Herbertas Girardetas, tuzino knygų apie urbanizaciją autorius, pažymėjo, kad naujoji Egipto sostinė nebūtinai turėtų tapti miestu vaiduokliu.

Priešingai, jo teigimu, jeigu tame mieste bus sukurta pakankamai darbo vietų, neblogos žmonių gyvenimo sąlygos, galų gale, jeigu čia įsikurs visa Egipto vyriausybė, miestas gali tapti traukos centru.

Net jeigu taip nutiktų, Egipto vyriausybė turi rūpintis ir likusių šalies didmiesčių gerove.

Šiuo metu, pasak vyriausybės, nauji projektai gimsta todėl, kad siekiama nuimti dalį naštos nuo Kairo. Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, jeigu valdžia skirs visą savo dėmesį vien tik naujiems projektams, Kaire, kuriame, kaip skaičiuojama 2050 m. gyvens 40 mln. žmonių, gyvenimo sąlygos gali tapti nepakeliamos.

Khaledas Fahmy, istorijos profesorius iš Amerikos universiteto Kaire, pažymėjo, kad net jeigu valdžia ir persikels į naująjį miestą, o drauge su ja ten išvyks dar 5 mln. žmonių iš Kairo, iš esmės situacijos tai nepakeis, nes žmonių skaičius Kaire vis tiek auga kaip ant mielių.

"Leiskite paklausti, kas bus su tais, kurie liks Kaire?" – klausė mokslininkas, turėdamas galvoje, kad buvusi sostinė gali likti be dėmesio.

Profesoriaus nuomone, naujasis miestas gali virsti paprasčiausiu privačiu miestu, kuriame gyvens šalies grietinėlė, o likusieji gyventojai toliau kęs nepakeliamas sąlygas.