Ši žinia tapo smūgiu E. Macronui, nes tai pirmas kartas, kai Prancūzija grįžta į ES viešųjų išlaidų nuodėmių sąrašą nuo tada, kai jis 2017 metais atėjo į valdžią.

Be to, tai sudaro prielaidas galimai Paryžiaus ir Briuselio priešpriešai po birželio 30-ąją ir liepos 7-ąją vyksiančių rinkimų, kuriems besiruošdami kraštutiniai dešinieji ir kairieji, pirmaujantys apklausose, žada daugiau išlaidauti, nors  Prancūzijai reikės elgtis priešingai.

Be Prancūzijos, EK pareiškė, kad „perviršinio deficito procedūros pradėjimas yra pagrįstas“ Belgijai, Italijai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai.

Šia procedūra pradedamas procesas, priverčiantis skolų prislėgtą šalį derėtis su Briuseliu dėl plano, kaip grįžti į normalias vėžes. EK planuoja ateinantį mėnesį ES finansų ministrams oficialiai pasiūlyti tai pradėti.

Septynių šalių deficitas (valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas) viršijo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip buvo pažeistos bloko fiskalinės taisyklės.

Briuselis pirmą kartą nuo tada, kai ES sustabdė šių taisyklių taikymą per 2020 metais prasidėjusią COVID-19 pandemiją ir vėliau – energetikos krizę, kurią sukėlė karas Ukrainoje, papriekaištavo dėl to Bendrijos narėms.

Didžiausią deficito ir BVP santykį pernai turėjo šios ES šalys: Italija (7,4 proc.), Vengrija (6,7 proc.), Rumunija (6,6 proc.), Prancūzija (5,5 proc.) ir Lenkija (5,1 proc.).

Taisyklėmis, priimtomis 1997-aisiais, prieš 1999 metais įvedant bendrąją valiutą, vadinamuoju Stabilumo ir augimo paktu, siekiama užkirsti kelią vangiai biudžeto politikai, nustatant griežtą subalansuotų sąskaitų tikslą.