J.-C.Junckeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper) pristatė Europos Parlamentui, o vėliau visa tai bus pateikta valstybių ES narių vadovams svarstyti per viršūnių susitikimą Romoje kovo 25 dieną, kai bus minimas Europos Sąjungos šešiasdešimtmetis.

Buvęs Liuksemburgo premjeras pristatė penkis „kelius į vienybę“, kuriuos Europos Sąjungos lyderiai turės aptarti kovo 25 dieną specialiame viršūnių susitikime Romoje, minint Bendrijos įkūrimo sutarties 60-ąsias metines arba kovo 9-10 dienomis Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose.

Jie apima planus nuo ES susiaurinimo, paliekant tik bendrąją rinką, iki „daugiagreitės“ Europos sukūrimo, kurioje panašiai galvojančios šalys galėtų plėtoti savo planus, net jeigu kitos joms nepritaria.

Praėjusį birželį Jungtinėje Karalystėje nubalsavus už pasitraukimą iš ES, kitos 27 Bendrijos narės ieško būdų, kaip atremti tokius iššūkius kaip populizmo augimas, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampoas) prezidentavimas ar agresyvėjanti Rusija.

„Roma taip pat turėtų būti naujo skyriaus pradžia“, – sakė buvęs Liuksemburgo premjeras J.-C.Junckeris 32 puslapių dokumente „Europos ateities Baltoji knyga“.

„27 valstybių vieningai Europai reikia pačiai susikurti savo likimą ir nusibrėžti savo ateities viziją“, – kalbėjo EK pirmininkas Briuselyje.

J.-C.Junckeris išreiškė viltį, kad ES lyderiai, remdamiesi jo pasiūlymais, gali iki metų pabaigos pasidaryti savo išvadas ir priimti sprendimą dėl veiksmų plano iki 2019 metų birželį numatytų Europos Parlamento rinkimų.

Penki J.-C.Junckerio siūlomi „keliai“

Trumpai kalbant, Europos Komisija numatė penkis scenarijus Europai iki 2025 metų: tęsti toliau pasiektu lygiu; veikti tik vieningoje rinkoje; padaryti mažiau bet efektyviau; leisti atskiroms grupėms ES šalių eiti savo tempu; arba kartu nuveikti žymiai daugiau.

EK pirmininkas J.-C.Junckeris trečiadienį pažymėjo, kad „dabar yra tik proceso pradžia, ne pabaiga; tad aš tikiuosi, kad dabar prasidės garbingi ir plataus masto debatai“.

Jis norėtų, kad Europos Vadovų Tarybą vadinamąją Baltąją knygą aptartų, kai susitiks kovo 9-10 dienomis Briuselyje.

Siūlomi planai dar anksčiau susilaukė pasipriešinimo iš neturtingesnių, naujųjų Rytų Europos valstybių, kurios baiminasi, kad bus nustumtos tradicinių „didžiųjų“ – Prancūzijos ir Vokietijos, ypač imigracijos srityje.

Taip pat esama niurnėjimo dėl to, kad J.-C.Junckerio planai pristatomi prieš pat svarius rinkimus Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Viename iš jo variantų numatoma leisti ES narėms integruotis skirtingais greičiais, kai kurios valstybės galėtų pasirinkti kooperuotis tokiose srityse kaip euro valiuta ir gynyba, o kitas sritis kol kas atidėti

Dar viename numatoma sutelkti dėmesį į vieningos 500 milijonų gyventojų vieningos ES rinkos formavimo užbaigimą, kad būtų įveiktos ekonomikos krizės, apnikusios euro valiutą.

Dar kituose scenarijuose numatoma ignoruoti euroskeptikus ir siekti įgyvendinti visiško Europos federalizavimo svajonę, arba sekti Amerikos modeliu bei sutelkti dėmesį į mažesnę darbotvarkę, paliekant mažiau svarbius reikalus spręsti Bendrijos narėms.

Galiausiai jis siūlo galimybę išlaikyti status quo, kai ES šalys mėgina labiau vienytis, bet išlieka neigiamas aspektas, reiškiantis daugiau ginčų tokiais klausimais kaip migracija.

„Matome, kad J.-C.Junckerio Baltoji knyga prilygsta ES gimimo liudijimui kai ES (narių) jau 27“, – sakė vienas ES šaltinis.

„Norime, kad Romoje būtų švenčiamas gimtadienis, bet tuo pačiu pradėtume labai organizuotus debatus dėl kelių specifinių variantų, kurie atneštų vienybę ir kooperavimąsi“, – pridūrė jis.

Romos viršūnių susitikimas

Romoje 27 valstybių lyderiai turėtų paskelbti savo deklaraciją dėl Bendrijos ateities artimiausiam dešimtmečiui.

Pasak kito šaltinio, ES vadovai aptars J.-C.Junckerio pasiūlymus Romoje, tačiau per daug į juos nesigilins, kadangi „negalime sukurti nesutarimų“ šiame etape.

27 ES valstybių lyderiai numato dar vieną susitikimą Briuselyje balandžio 6 dieną, po to, kai britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) oficialiai pradės dviejų metų išstojimo iš ES procesą, nurodė šaltiniai.

Lenkija vadovauja Rytų Europos valstybių stovyklai, reiškiančiai susirūpinimą dėl dviejų greičių Europos Sąjungos ir besibaiminančiai, kad didžiosios Vakarų šalys ją gali „įšaldyti“, ypač sprendžiant tokius klausimus kaip migracija, dėl kurių rytinės valstybės užima labai griežtą poziciją.

Kitos šalys taip pat įtartinai vertina J.C.Junckerio pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vienas pagrindinių didesnės integracijos šalininkų ir atliko svarbų vaidmenį įvedant eurą dar prieš tai, kai 2014 metais tapo ES vykdančiosios institucijos vadovu.

„Tai yra politinis dokumentas. Junckeris nori įnešti savo indėlį šioje ankstyvoje stadijoje prieš prasidedant karštajam (diskusijų) etapui, kad galėtų tarti žodį diskusijoje“, – sakė Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „European Policy Centre“ studijų direktorius Janis Emanulidis (Janis Emmanouilidis) naujienų agentūrai AFP.

„Iki lapkričio ar gruodžio nedaug bus galima nuspręsti dėl rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.