Už fiktyvių faktūrų naudojimą siūloma nuo šešių mėnesių iki aštuonerių metų kalėjimo bausmė. Už valstybės biudžetui nesumokėtą milijoną zlotų grės 15 metų, o už didesnę žalą – net 25 metai kalėjimo. Be to, numatoma milžiniška iki 74 mln. zlotų (beveik 17 mln. eurų) finansinė bauda. Bausmės sušvelninimo galės tikėtis tik prisipažinę ir nuostolius atlyginę asmenys.

Apribojimai degalų rinkoje

Lenkijos vyriausybė paskelbė karą mokesčių grobstytojams. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Finansų ministerijos parengtas vadinamasis „degalų paketas“ – mokesčių, energetikos ir dar kelių įstatymų pataisos, kuriomis siekiama apriboti šešėlinės ekonomikos mastą degalų rinkoje ir efektyvinti mokesčių surinkimą.

Viena iš priemonių – reikalavimas mokėti PVM už iš Europos Sąjungos vidaus rinkos įvežtus degalus. PVM privaloma sumokėti per penkias dienas nuo degalų įvežimo į Lenkijos teritoriją. Tokiu būdu mėginama stabdyti visuotinai žinomą sukčiavimo mechanizmą, kai dokumentuose nurodoma, kad įvežti degalai keliauja toliau į Europą, o iš tiesų nemokant PVM realizuojami Lenkijoje.

Griežtinama ir koncesijų išdavimo tvarka. Leidimai verstis prekyba degalais bus išduodami tik Lenkijoje savo registruotą buveinę turinčioms įmonėms. Ekspertų duomenimis, dėl PVM grobstymo degalų rinkoje valstybės biudžetas kasmet patiria net keliasdešimties milijardų zlotų (beveik 10 mlrd. eurų) nuostolį. Tikimasi, kad nauji įstatymai metines biudžeto pajamas padės padidinti 2,5 mlrd. zlotų.

Naikinamos mobiliojo ryšio kortelės

Lenkijoje baigėsi anoniminių išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio kortelių era. Liepos 25 d. įsigaliojo antiteroristinio įstatymo pataisos, įpareigojančios mobiliojo ryšio operatorius registruoti visus mobiliojo ryšio numerių vartotojus. Naujai įsigyta kortelę dabar galima aktyvuoti tik pateikus operatoriui savo vardą, pavardę, adresą, asmens kodą arba asmens dokumento numerį.

Šiuo metu tokiomis kortelėmis besinaudojantys vartotojai privalo jas užregistruoti iki 2017 m. vasario 1 d. Nuo tos datos visi neregistruoti numeriai bus išjungti. Įstatymo autoriai argumentuoja, kad tokia kontrolė būtina terorizmo prevencijai, o tokia sistema jau įteisinta daugelyje Europos šalių.

Vidaus vandenų transporto keliai

Lenkija planuoja iki 2030 m. atnaujinti vidaus vandenų transporto kelius. Pagal birželį vyriausybės priimtą Vidaus vandenų laivybos plėtros planą Oderio upė visu ilgiu ir Vysla nuo Varšuvos iki Gdansko iki 2030 m. turi tapti tarptautinės reikšmės vandens keliais, įtrauktais į Europos vandens kelių tinklą.

Kaip žiniasklaidą informavo Lenkijos jūrų ir vidaus vandenų laivybos viceministras Jerzy Materna, pirmiausia iki 2019 m. planuojama užtikrinti baržų laivybą Oderio upe. Skaičiuojama, kad visas projektas kainuos 70 mlrd. zlotų (pagal dabartinį zloto kursą – 16 mlrd. eurų).

Vietoj kiaulių – avys

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija siūlo palenkės vaivadijos ūkininkams afrikinio kiaulių maro pavojaus zonose vietoje kiaulių auginti šiam pavojingam virusui atsparias avis. Kaip pranešama, žemės ūkio ministro iniciatyva ministerija šiuo metu ruošiasi Lenkijos avininkystės atnaujinimo ir plėtros programą.

Jos pristatyme pažymima, kad tai gali būti puiki alternatyva Rytų Lenkijos ūkininkams, kurie dėl kiaulių maro priversti atsisakyti kiaulininkystės. Programoje bus kompleksiškai numatyti visi tokio ūkininkavimo etapai – nuo avių auginimo iki perdirbimo ir produkcijos pardavimo.