Nuo rugpjūčio 23 d. JAV administracija įveda papildomus tarifus kinų prekėms. Šiuo etapu tarifai turėtų būti įvesti dar 16 mlrd. dolerių vertės prekėms. Liepą JAV ir Kinija viena kitai paskelbė tarifus prekėms už 34 mlrd. dolerių. Kinija žada atsakyti į Jungtinių Valstijų paskelbtas priemones, Vašingtonui ir Pekinui kovojant „akis už akį, dantis už dantį“ tarifų kare.

Kaip rodo dukart per metus Nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos rengiamas tyrimas, respondentų nuomonės dėl pernai gruodį paskelbto mokesčių mažinimo išsiskyrė, tačiau visi sutarė kad Kongresas turėtų imtis veiksmingesnių priemonių biudžeto deficitui mažinti.

Apklausoje dalyvavo 251 ekonomistas. Pasak asociacijos viceprezidento Kevino Swifto, per 90 proc. apklaustųjų teigia, kad tarifai ir grasinimai įvesti tarifus turėjo „nepalankų netiesioginį poveikį“. K. Swifto nuomone, tokio pat nepalankaus poveikio galima tikėtis, jeigu JAV pasitrauks iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA). Birželio 1 d. D. Trumpas pareiškė neatmetantis galimybės nutraukti NAFTA ir pereiti prie dvišalių analogiškų susitarimų su Kanada ir Meksika. Pastarosiomis dienomis derybininkai nusiteikę daug optimistiškiau - manoma, kad iki metų pabaigos šalims pavyks atnaujinti NAFTA susitarimą.

Kai kurių JAV bendrovių įsitikinimu, tarifų įvedimas pakurstė gamybos nutraukimą, pelno maržos sumažėjimą ir priartino kai kurių įmonių bankrotą. Respublikonų partijos įstatymų leidėjai pareiškė nepasitenkinimą dėl keliais frontais vykstančių prekybos konfliktų ir perspėjo apie galimą ilgalaikę žalą ekonomikai.

Tačiau Baltieji rūmai tikina, kad JAV ekonomika yra stipresnė nei būtina siekiant atremti konfliktą, kuris, jų įsitikinimu, bus galiausiai išspręstas užsitikrinus teisingesnę prekybos praktiką.

Daugiau nei 80 proc. respondentų mano, kad vykdant dabartinę fiskalinę politiką biudžeto deficitas tik didės ir laikosi vieningos nuomonės, kad Kongresas privalo imtis aktyvesnių priemonių.

Dauguma apklaustųjų pritarė kovai su klimato kaita ir su pajamų nelygybe, bet jų nuomonės išsiskyrė svarstant priemones pastarajam tikslui pasiekti. Kaip rodo naujausias NABE tyrimas, 60 proc. respondentų tiki, kad kovoje su klimato kaita būtina veiksmingesnė ekonominė politika. Tuo tarpu 74 proc. respondentų mano, kad daugiau turi būti nuveikta kovoje su pajamų atotrūkiu. Vis dėlto respondentų nuomonės išsiskyrė svarstant konkrečias galimas priemones: 47 proc. mano, kad norint pagerinti darbuotojų produktyvumą, reikia skatinti ir tobulinti mokymosi bei švietimo galimybes, tuo tarpu 33 proc. palaikė aktyvesnio progresinio apmokestinimo iniciatyvą.