Tačiau bet kokia politinė nauda priklausytų nuo to, kaip šis konfliktas klostysis ir kiek ilgai jis truks, sako jie.
Dieną po to, kai per JAV ir Izraelio smūgių bangą buvo nužudytas Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), B. Netanyahu pareiškė, kad jo glaudūs ryšiai su Vašingtonu leido Izraeliui „padaryti tai, ko aš ilgai siekiau 40 metų: ryžtingai smogti teroristiniam režimui“.
Karas Gazos Ruože, kurį sukėlė beprecedentė „Hamas“ ataka prieš Izraelį, sumažino B. Netanyahu populiarumą.
Kritikai jį kaltino siekiu išvengti atsakomybės už valdžios nesugebėjimą užkirsti kelią kruviniausiai dienai Izraelio istorijoje.
76 metų dešiniojo sparno partijos „Likud“ lyderis yra ilgiausiai šiame poste dirbantis Izraelio ministras pirmininkas, iš viso daugiau nei 18 metų su pertraukomis einantis pareigas.
Dėl savo politinio atsparumo žinomas B. Netanyahu neturi parlamentinės daugumos nuo vasaros, kai kilus krizei pasitraukė jo sąjungininkai ultraortodoksai.
Jis taip pat teisiamas ilgai trunkančioje korupcijos byloje ir siekia prezidento malonės, o JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą spaudė savo kolegą izraelietį Isaacą Herzogą (Isaką Herzogą) ją premjerui suteikti.
„Visiška pergalė“
Rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip spalio 27-ąją.
Tel Avivo universiteto politikos analitiko Emmanuelio Navono (Emanuelio Navono) manymu, B. Netanyahu paskelbs pirmalaikius rinkimus.
„Tai akivaizdu. Jis nelauks iki spalio, atsižvelgiant į Spalio 7-osios metinių minėjimą“, – sakė ekspertas.
„Jei Netanyahu buvo dugne po „Hamas“ atakos, jis nuo to laiko palaipsniui pakeitė padėtį“, – pridūrė jis, paminėdamas didelius smūgius, kuriuos Izraelio kariuomenė sudavė „Hamas“, „Hezbollah“ ir Iranui nuo karo Gazos Ruože pradžios.
Apklausos rodo, kad B. Netanyahu vadovaujama „Likud“ partija laimėtų rinkimus, jei jie vyktų šiandien.
Tai greičiausiai reikštų, kad jam būtų pavesta suformuoti kitą vyriausybę, nors jam vis dar trūktų daugumos net ir likus koalicijoje su dabartiniais sąjungininkais.
Pergalė prieš Iraną galėtų pakeisti šiuos skaičiavimus, sako ekspertai.
„Šis puolimas neabejotinai sustiprina įvaizdį, kurį Netanyahu siekia puoselėti, tą, kuris siejamas su jo šūkiu „visiška pergalė“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas geopolitikos analitikas Michaelas Horowitzas (Maiklas Horovicas).
„Netanyahu nori parodyti, kad tai nėra kampanijos šūkis, o realybė. Tai jo nacionalinė darbotvarkė ir jo rinkimų strategija“, – pridūrė jis.
„Iranas lieka Iranu“
Ravivas Drukeris, žinomas televizijos žurnalistas, teigė, kad B. Netanyahu „bandys įtikinti žmones, kad pergalė yra visiška, net jei tai yra iliuzija“, pažymėdamas, kad „Hamas“ vis dar valdo Gazos Ruožą, o Iranas lieka Iranu net po šeštadienio smūgio“.
Populiarios naujienų svetainės „Walla“ žurnalistas Ourielis Deskalas (Urielis Deskalas) nuėjo dar toliau, teigdamas, kad B. Netanyahu galėjo pasirinkti karo veiksmų laiką, kad automatiškai atidėtų – esant nepaprastajai padėčiai – kovo 30-osios terminą biudžetui, kuriam jam sunkiai sekasi užsitikrinti daugumą, priimti.
Be biudžeto vyriausybė žlugtų balandžio 1 dieną ir būtų paskelbti rinkimai.
Tokiu atveju B. Netanyahu į kampaniją įžengtų iš silpnos pozicijos.
Priešingai, „jei šis karas prieš Iraną bus sėkmingas Izraeliui, tai bus politinė pergalė Netanyahu“, sakė E. Navonas.
Tačiau jei karas užsitęstų, vaizdas galėtų dramatiškai pasikeisti, perspėjo M. Horowitzas.
„Visuomenės tolerancija ilgam karui su dideliais nuostoliais, kartu su didelėmis pragyvenimo išlaidomis, išlieka itin maža“, – sakė jis.
Praėjusių metų birželį per karą Irano raketos Izraelyje pražudė 30 žmonių. Nuo šeštadienio per Irano atsakomuosius smūgius žuvo 10 žmonių.
„Izraelio pergalės pirmiausia priskiriamos armijai ir civiliniam atsparumui, kuris leido šaliai kariauti ilgiausią karą savo istorijoje“, – pažymėjo M. Horowitzas.
„Kariuomenės populiarumas auga, nebūtinai Netanyahu“, – sakė jis.
Naujausi komentarai