D. Trumpas skelbia visišką ir triuškinančią pergalę, tą patį daro ir Irano režimas.
„Kol kas laimėtojo nėra, bet yra pažanga – nutrauktas bombardavimas ir prasideda derybos“, – sakė užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Tačiau derybinės pozicijos – visiškai skirtingos. Iranas teigia, kad D. Trumpas bus priverstas priimti jų dešimties punktų planą. Jame numatyti reikalavimai išlaikyti Irano urano sodrinimo programą, panaikinti visas sankcijas, išvesti karius iš Artimųjų Rytų ir išplėsti Irano kontrolę Hormūzo sąsiauryje.
„Tai yra jų reikalavimai, tačiau egzistuoja amerikietiška ir izraelietiška realybė – Irano karinė galia yra susitraukusi“, – teigė užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
„Tai reikėtų vertinti kaip viešąją retoriką, skirtą komunikuoti su Irano visuomene. Klausimas, ar tą patį Iranas sakys ir uždarų derybų metu“, – svarstė Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
D. Trumpas jau sako „ne“. Jis pareiškė, kad Iranas turės atsisakyti branduolinės programos, sustabdyti balistinių raketų kūrimą ir gamybą, nutraukti dronų eksportą. Amerikos sąraše – ir daugiau Iranui nepriimtinų reikalavimų.
„Nors Trumpas iš esmės pritaria derybų rėmams, sunku įsivaizduoti, kad JAV sutiktų mokėti reparacijas ar mažinti savo karinių pajėgų buvimą Persijos įlankoje“, – teigė diplomatas Vygaudas Ušackas.
Todėl daugelio nestebintų, jei derybos baigtųsi niekuo ir karo veiksmai atsinaujintų. Į Artimuosius Rytus atvykusios amerikiečių pajėgos, skirtos sausumos operacijoms, vis dar dislokuotos regione.
„JAV ir Irano politinės pozicijos yra labai skirtingos, o supratimas, kas turi įvykti per dvi savaites, taip pat smarkiai skiriasi. Todėl neatmestinas scenarijus, kad karas gali atsinaujinti“, – sakė L. Kojala.
Kitas svarbus nesutarimas – Hormūzo sąsiaurio kontrolė, per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.
„Jei Iranas siekia išlaikyti Hormūzo kontrolę savo rankose, tai nepriimtina nei JAV, nei Izraeliui. Todėl šios dvi savaitės greičiausiai yra tik pertrauka“, – teigė užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.
Artimiausios dienos turėtų parodyti, kiek stiprus išliko Irano režimas ir kiek jis kontroliuoja savo šalį bei pajėgas. Paliauboms įsigaliojus, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas pranešė apie dronų ir raketų atakas – smogta naftos ir vandens gėlinimo objektams.
„Šiuo metu aiškaus laimėtojo nėra. Esminis klausimas – kiek nusilpo Irano režimas ir ar ateityje jis galės kelti grėsmę. Jei nusilpimas reikšmingas, JAV galės bent iš dalies laikyti tai pasiekimu“, – teigė L. Kojala.
Kai kurie ekspertai mano, kad daugiausia laimėjo Izraelis.
„Izraelis padarė kokybinį šuolį, sumažindamas „Hamas“ ir „Hezbollah“ įtaką bei susilpnindamas Irano karinius pajėgumus“, – teigė V. Ušackas.
Taip pat laimėtoju gali save laikyti deryboms tarpininkaujantis Pakistanas. Už jo, anot ekspertų, stovi Kinija, kuriai itin svarbus naftos eksportas per Hormūzo sąsiaurį.
„Islamabadas ir Pekinas vienas kitą vadina draugais bet kokiomis oro sąlygomis“, – sakė V. Ušackas.
Būtent Pakistano iniciatyvos leido abiem pusėms kol kas išvengti pralaimėjimo.
„Abi šalys išlaikė veidą, kas yra įprasta derybiniame procese, tačiau tai tik pradžia – sutarta tik dėl bendrų rėmų“, – teigė V. Ušackas.
Neabejojama, kad per dvi paliaubų savaites tiek JAV ir Izraelis, tiek Iranas sieks sustiprinti savo pajėgumus. D. Trumpas jau perspėjo kitas šalis netiekti Iranui ginklų, o pažeidėjams grasina įvesti 50 proc. muitus.
Naujausi komentarai