Analizuojant gyventojų perkamąją galią, pastarųjų metų tendencijos ir vartotojų apklausos rodo, kad vartotojai ieško naudingiausio varianto. Tai – dominuojanti tendencija, ir ji yra natūrali. Nepaisant to, kad bendra perkamoji galia stabiliai ir palaipsniui didėja, Lietuvoje, 2018 m. Eurostat duomenimis, ji vis dar yra 30 proc. mažesnė už tokių šalių kaip Liuksemburgas, Vokietija, Austrija vidurkį. Taip pat žmonės pradėjo dažniau apsipirkti internete, t.y. vartotojai renkasi alternatyvius apsipirkimo būdus.

Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu Baltijos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje trūksta išparduotuvių centrų, kuriuose sutelkta daug atskirų prekės ženklų – tokia prekybos koncepcija populiari visame pasaulyje.

„Kitų Europos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje kasmet duris atveria vidutiniškai 4–6 stambūs daugybės prekės ženklų išparduotuvių projektai. Iš viso tokio tipo didelių prekybos centrų skaičius viršija 180, o Baltijos šalių rinkoje tokių prekybos centrų išvis nėra. Kadangi tokio formato parduotuvės išsiskiria ypatingomis kainomis, kurios yra bent 25 proc. mažesnės nei tokių pačių prekių kainos klasikinėse parduotuvėse, tai daro įtaką ne tik atskiriems vartotojams, bet taip pat gali paveikti visą mažmeninės prekybos sektorių – šios rinkos dalyviams gali tekti keisti savo kainų politiką“, – aiškina V. Kaže.

2020 m. Baltijos šalyse bus atidarytas pirmasis išparduotuvių miestelis „Via Jurmala Outlet Village“ Latvijoje. Jame veiks 77 prekės ženklų parduotuvės, kurių kainos bus vidutiniškai 30 proc. mažesnės, palyginti su esamais prekybos centrų pasiūlymais. Galima prognozuoti, kad kitais metais pasikeis ir Lietuvos gyventojų įpročiai – pirkėjai, kurie teikia pirmenybę Vakarų Europos išparduotuvėms, svarstys galimybę apsipirkti arčiau namų. O tie vartotojai, kurie daugiausiai naudojasi vidaus rinkoje siūlomomis prekėmis, turės papildomą paskatą pasinaudoti proga apsipirkti naujo formato prekybos centre.

Daug prekių ženklų jungiančių išparduotuvių idėjos ištakos yra JAV, kur 1974 m. atsirado pirmoji tokia parduotuvė. Pradinis jų tikslas buvo skatinti ankstesnio sezono prekių ar kitų mažiau likvidžių daiktų pardavimus. Vis dėlto netrukus šio formato prekybos centruose atsirado ir daugelis brangesnių prekių ženklų, kurie pasiūlė 25 proc. mažesnes kainas nei tradiciniuose prekybos centruose. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši koncepcija labai pasikeitė ir išsivystė.

„Pirmiausia išparduotuvės išpopuliarėjo Vakarų Europoje (pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje), Azijoje ir kituose regionuose. Verta pridurti, kad išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, tai yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos koncepcija. Antra, labai pasikeitė pati jos esmė – vietoj parduotuvių, prekiaujančių nepaklausiomis prekėmis, atsirado prekybos vietų, kuriose siūlomos specialiai šiam prekybos kanalui sukurtų produktų linijos. Koncepcija vystėsi įvairiomis kryptimis, siūloma jau ne tik madingų daiktų ir aksesuarų, bet ir elektronikos bei kitų prekių kategorijų, pramogų ir poilsio būdų. Taip pat padaugėjo ir drabužių prekės ženklų, kurių dalis viršijo 40 proc. nuo viso siūlomo asortimento. Trečia, tokie prekybos centrai tapo didesni ir geografiškai arčiau vartotojo“, – sako V. Kaže.

Ekspertas pabrėžia, kad pirmojo išparduotuvių miestelio atidarymas Baltijos šalyse paveiks ne tik populiarių mados prekės ženklų kainų lygį, bet ir vartotojų apsipirkimo įpročius.

„Analitikų vertinimu, nuo 2012 m. išparduotuvių apyvarta augo vidutiniškai po 10 proc. per metus. Tuo tarpu „GlobalData Consumer Research“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 23 proc. daug prekės ženklų jungiančių išparduotuvių pirkėjų per penkerių metų laikotarpį planuoja dažniau apsilankyti tokio tipo parduotuvėse. Tai lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, patrauklios kainos ir skirtingas prekių bei prekės ženklų asortimentas, kurio nėra kitose mažmeninės prekybos vietose. Tai skatina žmones pirkti ne tik per išpardavimus, bet ir visus metus“, – sako V. Kaže.