Informacija apie Armėnijos sprendimą nesulaukė daug vertinimų informacinėje erdvėje, nes Jerevano žingsnis neišsiskiria, turint omenyje, kad Palestinos valstybę pripažino daug šalių, įskaitant ir 14 Europos Sąjungos valstybių. Tačiau portalo kauno.diena.lt kalbintas Saaro universiteto (Vokietija) dėstytojas, apžvalgininkas A. Fridmanas teigia, kad Armėnijos motyvacija yra savita, nes pirmiausiai vadovaujasi keršto troškimu.
„Kerštas tapo pagrindiniu Armėnijos užsienio politikos varikliu. Įdomu tai, kad kerštas Armėnijos valdžioje yra tam tikra prasme rūšiuojamas ir dozuojamas. Pavyzdžiui, Jerevanas trokšta atkeršyti Rusijai, bet bijo tai daryti“, – komentavo ekspertas.
Todėl, pasak jo, „bokso kriauše“ tapo Maskvos „vasalas“ Aliaksandras Lukašenka. Armėnų keršto jausmų objektais tapo ne tik kare ją sutriuškinęs ir seniai prarastas teritorijas susigrąžinęs Azerbaidžanas, bet ir visos valstybės, kurios padėjo azerbaidžaniečiams „užsiauginti raumenis“ bei tos šalys, kurios paliko Armėniją vieną kritinėje situacijoje, o tokia buvo ir seniausia bei svarbiausia Jerevano sąjungininkė – Rusija.
Jerevanas trokšta atkeršyti Rusijai, bet bijo tai daryti.
„Armėnijos sprendimas pripažinti palestinos valstybę yra ne kas kita, kaip kerštas Izraeliui, padėjusiam azerbaidžaniečiams“, – teigė kauno.diena.lt pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad šis Jerevano veiksmas turi ir antrinį tikslą – pademonstruoti ištikimybę svarbiausiam Izraelio priešininkui – Iranui, kuris greta Rusijos, taip pat yra senas Armėnijos sąjungininkas.
„Tokiais žingsniais premjeras Nikolas Pašinianas demonstruoja savo „ištikimybę“ demokratijos vertybėms. Parodė tai, apie ką nenorėjo prisiminti bendraudamas su Vakarais – visus pastaruosius metus trukusius glėbesčiavimus su A. Lukašenka ir Vladimiru putinu. N. Pašiniano „principingumas“ iš tiesų yra politiko – nevykėlio bestuburiškumas“, – sarkastiškai apie naujieną atsiliepė A. Fridmanas.
Naujausi komentarai