Prieš kelias savaites Vilniuje viešėjusios analitikės iš Vokietijos – Claudia Major (Klaudija Major) ir Jessica Berlin (Džesika Berlin) – taip pat teigė, kad galimybė, jog Dondaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grįš į prezidento postą, turi priversti Europą imtis realių žingsnių dėl strateginės autonomijos.
Anot C. Major, jei Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus laimės ne dabartinis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), o kitas kandidatas, ypač svarbus bus pereinamasis valdžios laikotarpis nuo šių metų lapkričio iki kitų metų sausio.
„Šis nežinomybės laikotarpis gali būti momentas, kai Rusija nuspręs mus išbandyti. Tai nebus plataus masto invazija, bet Kremlius gali testuoti, ar Aljansas yra politiškai vieningas“, – sakė C. Major.
Pasak pašnekovės, jei į Baltuosius rūmus grįžtų D. Trumpas, nėra aišku, kaip jis elgtųsi su Vakarams saugumo problemas keliančiomis valstybėmis – Rusija, Kinija.
„Antra D. Trumpo kadencija būtų tragedija NATO“, – BNS teigė politikos analitikė, tarptautinės konsultavimo įmonės „CoStruct“ įkūrėja J. Berlin.
Ekspertės teigimu, tą supranta ir demokratai, ir respublikonai, dėl to pernai Kongresas ir priėmė teisės aktą, kuris neleistų jokiam šalies prezidentui išvesti JAV iš NATO be Senato pritarimo arba Kongreso akto.
„Net respublikonai mato tą grėsmę iš D. Trumpo pusės ir supranta, kad JAV išėjimas iš NATO būtų transatlantinio bendradarbiavimo savižudybė“, – teigė J. Berlin.
Europa turi daryti daugiau
Vokietijos eksperčių teigimu, nors JAV liks Aljanso nare, galimybė, kad D. Trumpas grįš į prezidento postą, turi priversti Europą prisiimti daugiau atsakomybės dėl savo saugumo ir strateginės autonomijos.
„Antros D. Trumpo administracijos grėsmė turi kaitinti padus kiekvienai Europos gynybos ministerijai ir priversti priimti sprendimus, kad Europa būtų pajėgi pati apsiginti“, – sakė J. Berlin.
„Mes per ilgai gyvenome po Amerikos saugumo skėčiu. D. Trumpo beprotybė ir sąlyginis J. Bideno silpnumas buvo šaltas dušas, kuris turėjo mus pažadinti ir priminti, kad tas skėtis nebūtinai yra amžinas“, – pridūrė ji.
Anot C. Major, pagrindinis klausimas, ar europiečiai į D. Trumpo prezidentavimą ir galimą JAV vaidmens NATO sumažėjimą reaguos vieningai ar pavieniui.
„Mano didžioji baimė, kad nemažai valstybių susigundys spręsti savo problemas dvišaliais būdais, ypač šiame regione, kur tai gali atrodyti kaip vienintelė galimybė išgyventi“, – sakė ekspertė.
„Manau, kad ilgalaikis sprendimo būdas turi būti ne dvišalis bendradarbiavimas su JAV, o europiečių pasiryžimas vieningai veikti visiems kartu kaip europiečiams“, – teigė ji.
J. Berlin nuomone, šiuo metu Europos politikai daro nepakankamai atliepdami geopolitinę situaciją, yra per daug kalbų ir per mažai realių darbų, kai kalbama apie valstybių gynybos pajėgumų vystymą.
„Namas dega, gaisras gali išplisti visoje kaimynystėje, o mes stovime viduryje gaisro su vandens žarnomis, kibirais rankose ir diskutuojame, kas įjungs vandenį, kada įjungsime vandenį, matuojamės, kieno kibiras didesnis“, – kalbėjo ekspertė iš Vokietijos.
„Mes daug diskutuojame, nors turėtume reaguoti su tokia skuba, kokios reikalauja situacija“, – pridūrė ji.
J. Berlin teigimu, Vakarų lyderiai turi rasti politinės valios įtikinti savo rinkėjus, kad būtina skirti daug didesnę finansinę paramą Ukrainai ir daug daugiau lėšų numatyti savo saugumo reikmėms, didinti užsakymų skaičių gynybos pramonei.
Nes jei penktasis straipsnis nesuveikia, tai būtų NATO pabaiga.
„Dabar 2024 metai, laikrodis tiksi. Neturime prabangos dar dvejus metus elgtis taip pat, kai kalbama daug daugiau, nei realiai daroma“, – sakė J. Berlin.
Sutinka su Lietuvos reakcija
J. Berlin teigė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra NATO reakcija į „įsiliepsnojantį gaisrą“. Ji taip pat skeptiškai vertino žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad tai gali būti per didelė finansinė našta Lietuvai.
„Sutinku su Lietuvos reakcija į „Der Spiegel“ istoriją, kad tai nėra iššūkis, tai yra normalus logistinis klausimas, kuris bus išspręstas“, – sakė J. Berlin.
Anot jos, tokie klausimai, kaip karių noras gyventi kartu su šeimomis, yra normalūs, kai kalbama apie ilgalaikį nuolatinį dislokavimą ne karių gimtinėje.
Netrukus po to, kai Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai gruodį pasirašė Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje veiksmų planą, vokiečių leidinys „Der Spiegel“ paskelbė nutekintą informaciją, kad tai Vilniui kelia didelių finansinių iššūkių.
Anot leidinio, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės – Bundesvero – apgyvendinimo išlaidų.
Lietuvos valdantieji teigė nesureikšminantys nutekintos informacijos. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pernai gruodį sakė, kad valstybės dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau.
Brigados dislokavimas Lietuvoje – iššūkis Vokietijai
C. Major teigė, kad namų darbai laukia ne tik Vilniaus, bet ir Berlyno.
„Vokietijos sprendimų priėmėjai remiasi savo karine vadovybe, kad laiku bus paruošta technika, parengti žmonės. Jie tikisi, kad Lietuva atliks savo namų darbus“, – kalbėjo ekspertė.
„Namų darbus atlikti turi abi pusės. Kai jie bus paruošti, Vokietijos brigada bus čia“, – pridūrė ji.
Pasak C. Major, nors „Der Spiegel“ istorijoje kalbėta apie finansinę naštą Lietuvai, nuolatinis karių buvimas didelių finansinių išteklių pareikalaus ir iš Vokietijos.
„Tai nėra priešakinių pajėgų batalionas, kuris dislokuotas 2017 metais, tai nėra rotacinės pajėgos. Brigada reiškia, kad mes čia liksime. (...) Vokietijai tai didžiulis įsipareigojimas ir iššūkis nuolat dislokuoti apie penkis tūkstančius žmonių su įranga“, – tvirtino ekspertė.
Brigada Lietuvoje keičia Vokietijos suvokimą apie grėsmes
C. Major teigimu, vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje liudija, jog Vokietija keičia savo gynybos politiką ir imasi daugiau atsakomybės.
„Brigados dislokavimą mūsų gynybos ministras B. Pistoriusas laiko esmine Zeitenwende (laikų kaitos – BNS) detale ar net šios idėjos įsikūnijimu. Negalima nuvertinti nuolatinio Vokietijos karių buvimo Lietuvoje simbolizmo“, – sakė ji.
Anot ekspertės, Vokietijos karių buvimas Lietuvoje yra svarbus ir Rusijos grėsmės supratimui pačioje Vokietijoje.
„Vokietijos kariai bus daug labiau paveikti to, ką jie pamatys čia, o ne būdami Vokietijoje. Suprantu, kad jums brigados dislokavimas labai svarbus, tačiau Vokietijai, kur kariuomenė ir grėsmės yra dar jautrios temos, tai irgi labai svarbus dalykas, kuris daro skirtumą“, – tvirtino C. Major.
Nors daugiausiai diskutuojama apie Suvalkų koridorių, kaip teigė C. Major, pernai rudenį nutikęs incidentas, kai buvo pažeisti Suomiją ir Estiją jungiantys dujotiekis bei telekomunikacijų kabelis, nutiesti Baltijos jūroje, rodo ir daugiau NATO silpnųjų vietų.
„Kur esame mažiau pasirengę, tai tokie incidentai kaip su dujotiekiu „Balticconnector“, kita jūrine infrastruktūra. Nesame pasiruošę jų apginti, turime problemų su reakcija ir sugebėjimu priskirti grėsmės lygį“, – aiškino C. Major.
Jei penktasis straipsnis nesuveikia – tai NATO pabaiga
Anot eksperčių, stiprioji NATO pusė – reakcija, jei reikėtų aktyvuoti penktąjį NATO straipsnį. J. Berlin teigimu, klausimas yra ne tas, ar Aljansas atsakys užpuolus vieną iš valstybių narių, bet kaip greitai ir su kokia jėga.
„Penktasis straipsnis nepasikeitė, pasaulis pasikeitė. (...) Reikia suprasti, kad penktasis straipsnis nėra raudonas mygtukas, kurį paspaudus, iškart ant priešų pradės kristi bombos“, – sakė ji.
Tačiau J. Berlin tvirtino suprantanti, kad kai kuriose NATO narėse gali kilti abejonių dėl penktojo straipsnio efektyvumo, matant, kad Aljanso parama Ukrainai nėra pakankamai greita ir iškart atliepianti poreikius fronte.
„Tos baimės, kad kai kurie Aljanso nariai neprisidės pakankamai greitai aktyvavus penktąjį straipsnį, yra pagrįstos ir teisingos“, – kalbėjo ji.
Kita vertus, ekspertė pabrėžė, kad jei šis straipsnis nesuveiktų, tai reikštų Aljanso pabaigą.
„Nes jei penktasis straipsnis nesuveikia, tai būtų NATO pabaiga. Jei penktasis straipsnis nieko nereiškia, tai tuomet NATO nieko nereiškia. Nė viena valstybė narė nesuinteresuota, kad Aljansas griūtų“, – tvirtino J. Berlin.
NATO penktajame straipsnyje rašoma, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Penktasis straipsnis aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose.
