Į sostą ją atvedė netikėtas likimo vingis, tačiau dabar, sulaukusi 89 metų, Elizabeth II (Elzbieta II) jau yra ilgiausiai šalį valdanti Britanijos monarchė, kurios viešpatavimas, prasidėjęs pokario laikotarpiu, sėkmingai tęsiasi ir skaitmeniniame amžiuje.

Ji kaip konstanta nuolat besikeičiančiame pasaulyje, jos autoritetas yra pasiekęs aukščiausią tašką ir ji pati „įkūnija XX amžiaus istoriją“, sako istorikė Kate Williams (Keit Viljams).

Karalienė buvo susitikusi su dauguma svarbiausių šiuolaikinės istorijos figūrų, pradedant pirmuoju Indijos ministru pirmininku Jawaharlalu Nehru (Džavaharlalu Nehru) ir baigiant Japonijos imperatoriumi Hirohito (Hirohitu) bei Prancūzijos generolu ir valstybininku Charles'iu de Gaulle'iu (Šarliu de Goliu).

Kovos su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje ikona Nelsonas Mandela ją vadino savo drauge, o jos valdymo laikotarpiu iškilo ir po beveik trijų dešimtmečių buvo sugriauta Šaltojo karo simboliu tapusi Berlyno siena.

Iš Victorios (Viktorijos) epochos Britų imperijos, kuri driekėsi per visus žemynus, todėl apie ją buvo sakoma, kad ten „niekad nenusileidžia saulė“, Elizabeth II valdymo laikotarpiu liko nedaug teritorijų. 1997-aisiais Honkongas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija, buvo perduota Kinijai.

Netgi tolimuose pasaulio kampeliuose „žmonės, kalbėdami apie karalienę, beveik visuomet turi galvoje mūsų karalienę“, sakė Johnas Majoras (Džonas Meidžoras), vienas iš 12-os ministrų pirmininkų, ėjusių šias pareigas valdant Elizabeth II.

Negausus respublikos šalininkų judėjimas Britanijoje smerkia sistemą, kuri grindžiama paveldėjimo teise.

Tačiau daugelis karalienę laiko pagrindiniu ramsčiu daugiaetninę visuomenę turinčioje šalyje, kurią skaldo regioniniai nesutarimai, įskaitant separatistinių nuotaikų sustiprėjimą Škotijoje, kuri pernai referendume visgi nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės.

Lilibet iškilimas 

Elizabeth Alexandros Mary Windsor (Elizabet Aleksandros Meri Vindzor) gimimas 1926 metų balandžio 21 dieną buvo palyginti nereikšmingas įvykis pasauliui, turint galvoje, kad ji dienos šviesą išvydo sunkiu laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų ir likus vos trejiems metams iki Didžiosios pasaulinės ekonominės krizės.

Mažylei garbanei Lilibet, kaip būsimą monarchę švelniai vadino šeimos nariai, ateityje buvo numatytas ne sostas, bet santuoka.

Tačiau 1936 metais vaikų neturėjęs jos dėdė Eduardas VIII, valdęs vos 325 dienas, atsisakė sosto, kad galėtų vesti dukart išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson (Volis Simpson).

Princesės Elizabeth tėvas tapo karaliumi Jurgiu VI , o ji netikėtai - sosto įpėdine.

Kai Elizabeth kartu su seserimi Margaret teko persikelti į Bakingamo rūmus, ji paklausė savo auklės: „Ką? Turi galvoje - visiems laikams?“

Per savo 21-ąjį gimtadienį ji pažadėjo visą likusį gyvenimą tarnauti savo šaliai.

1947-ųjų lapkričio 20 dieną ji ištekėjo už Philipo (Filipo) - tolimo giminaičio, kuris atsisakė Graikijos ir Danijos princo titulų bei karjeros Karališkajame laivyne, kad galėtų būti su ja. Elizabeth II yra pavadinusi jį savo „stiprybe ir ramsčiu“.

Kai sulaukęs 56 metų 1952-aisiais mirė Jurgis VI, ji tapo karaliene, būdama vos 25 metų amžiaus ir turėdama du vaikus: Charlesą (Čarlzą), gimusį 1948 metais, ir Anne (Aną), gimusią 1950-aisiais. Vėliau ji su vyru susilaukė dar dviejų vaikų: Andrew (Endriaus), gimusio 1960-aisiais bei Edwardo (Edvardo), kurį pagimdė 1964 metais.

Jos vaidmuo iš esmės yra protokolinio, reprezentacinio pobūdžio, ir karalienė nesikiša į politiką.

Kasmet per iškilmingą parlamento sesijos atidarymą monarchė perskaito vyriausybės programą. Ji kalba santūriai ir ramiai, netgi tuomet, kai tarp vyriausybės siūlomų priemonių yra tokių, kurioms, kaip spėjama, ji nepritaria, pavyzdžiui tradicinės lapių medžioklės uždraudimas.

„Mem“ (ang. - Ma'am), kaip į ją kreipiasi jos piliečiai, taip pat pirmininkauja Tautų Sandraugai, kurią sudaro 54 narės, įskaitant 15-a buvusių Britanijos kolonijų, kurių suverene ji tebėra, tarp jų Australija bei Kanada. 

Tarp monarchės, kuri paprastai dėvi šviesių spalvų drabužius, kad nepaisant smulkaus sudėjimo ir nedidelio ūgio būtų visų matoma, užsienio kelionių būta ne vieno reikšmingo ar net egzotiško vizito, pradedant apsilankymu Kinijoje bei Vatikane ir baigiant apsilankymu Kokosų (Kilingo) salose.

„Svarbiausias monarchės vaidmuo yra parduoti britų prekės ženklą, ir karalienei tai puikiai sekasi“, - sakė karališkosios šeimos biografas Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas).

Nuo annus horribilis iki atgimimo 

Nors dabar karalienė yra labai gerbiama, per jos viešpatavimą buvo apsčiai pakilimų ir nuosmukių.

1981 metais jos įpėdinis princas Charlesas susituokė su Diana Spencer (Diana Spenser) per pasakiškas vestuves, bet jų ryšiai greitai pašlijo, nors princesė pagimdė du sūnus – Williamą (Viljamą ) ir Harry (Harį).

Karalienė 1992-uosius vadino savo annus horribilis – baisiaisiais metais. Tuo metu subyrėjo jos trijų vaikų – Charleso, Anne ir Andrew – santuokos, o karališkąją Vindzoro pilį smarkiai nuniokojo gaisras.

1997 metais Elizabeth II buvo kaltinama atitrūkusi nuo savo pavaldinių, mat šie apraudojo Dianos mirtį per automobilio katastrofą Paryžiuje, o monarchė kelias dienas išbuvo savo užmiesčio rezidencijoje Škotijoje, kol galiausiai pasirodė gedinčių žmonių minioms Londone.

Vis dėlto praėjus dviem dešimtmečiams, monarchijos vertinimai smarkiai pagerėjo, padedant galingai viešųjų ryšių mašinai.

Karalienė sumažino rūmų išlaikymo biudžetus, o Williamo vestuvės su nekilmingąja Kate Middleton (Keit Midlton) padėjo sukurti modernesnės monarchijos įvaizdį.

Jos 66 metų sūnus Charlesas vis dažniau pavaduoja motiną per viešus susitikimus, bet ekspertai sutaria, kad Elizabeth II soste bus iki pat savo mirties ir neseks Nyderlandų arba Ispanijos monarchų pavyzdžiu jo atsisakydama.

„Tikėtinas scenarijus – jeigu jos savijauta nebūtų labai gera arba ji taptų fiziškai labai trapi – kad jos sūnus Charlesas galėtų veikti kaip regentas, – sakė R.Jobsonas. – Niekas nesako, kad ji atsisakytų sosto.“

Ši karalienė yra aplankiusi 132 šalis, pozavo 139 portretams ir pasakė tūkstančius kalbų, nors niekada nėra davusi interviu. Didžiąją dalį jos privataus gyvenimo iki šiol gaubia paslaptis.

Monarchijos oficialiame tinklalapyje sakoma, kad Elizabeth II iki šiol jodinėja ir savo rūmuose laiko 30 korgių veislės šunų.

Retai prasitariantys rūmų pareigūnai yra atskleidę, kad karalienė mėgsta skaityti arklių lenktynių lažybų prognozių laikraštį „Racing Post“, prieš pietus išlenkti taurelę aperityvo „Dubonnet“ su džinu ir spręsti kryžiažodžius.