Nuo tada, kai per 2023-iųjų perversmą valdžią perėmė chunta, Nigeris kreipėsi pagalbos į Rusiją, kuri turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą, kad padėtų kovoti su džihadistų sukilimu šioje Vakarų Afrikos šalyje.

Teigdama, kad Nigeris turėtų gauti daugiau naudos iš to, kad yra septinta pagal dydį urano gamintoja pasaulyje, chunta taip pat reikalavo didesnės kontrolės savo gamtinių išteklių atžvilgiu.

Ši politika sukėlė įtampą su buvusia kolonijine valdove Prancūzija, kurios branduolinės elektrinės ilgą laiką naudojo Nigeryje išgautą uraną.

S. Civiliovas pirmadienį atvykęs oficialaus vizito į Niamėjų susitiko su Nigerio karinės vyriausybės vadovu generolu Abdourahamane Tiani (Abdurahamane Tšianiu) aptarti abiejų šalių sparčiai augantį ekonominį bendradarbiavimą.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra urano gavyba“, – po susitikimo su generolu sakė S. Civiliovas.

„Mūsų užduotis yra ne tik dalyvauti urano gavyboje, bet ir sukurti visą civilinės branduolinės energetikos plėtros sistemą Nigeryje“, – cituojamas energetikos ministras oficialiame Rusijos pareiškime.

Per vizitą Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ ir Nigerio energetikos ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl branduolinės energijos naudojimo civilinėms reikmėms, teigiama pranešime.

Be kita ko, S. Civiliovas paminėjo atominių elektrinių statybą, pažangą branduolinės medicinos srityje ir Nigerio specialistų mokymą šiose srityse.

Nigerio, Malio ir Burkina Faso kariniai lyderiai stengėsi atmesti Paryžiaus įtaką, todėl nusprendė glaudžiau bendradarbiauti su Rusija.