Buvęs italų eurokomisaras tokiomis prognozėmis pasidalijo jo gimtojoje šalyje valdžią besirengiant perimti prieš isteblišmentą nusiteikusio judėjimo ir kraštutinių dešiniųjų partijos koalicijai. Tai yra dar vienas smūgis Briuseliui po „Brexit“.

„Po metų, gegužės 23-26 dienomis, Europos ateitis bus apie 450 mln. europiečių iš 27 šalių rankose“, – A. Tajani sakė per spaudos konferenciją, surengtą likus lygiai metams iki EP rinkimų. Naujieji europarlamentarai bus renkami praėjus vos kelioms savaitėms po planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES.

Paklaustas, ar tarp europarlamentarų padaugės euroskeptikų, A. Tajani atsakė: „Tikriausiai taip.“

„Tačiau šiemet turėsime sunkiai dirbti, kad nutiestume kelią proeuropietiškam parlamentui“, - sakė jis. Tai bus pirmi rinkimai, kuriuose nedalyvaus Britanija.

Šiuo metu apie 80 europarlamentarų iš 751 priklauso politinėms frakcijoms, griežtai nusiteikusioms prieš ES.

Pagrindinis „Brexit“ kampanijos vedlys Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), remiamas Italijos isteblišmentui oponuojančio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S), vadovauja frakcijai „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“. Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) atstovai dominuoja Tautų ir laisvės Europos frakcijoje.

„Mums reikia gerų atsakymų, nes problema nėra partijos; (problema) yra tai, kodėl daug piliečių nori balsuoti už šias partijas“, – sakė A. Tajani.

„Būtina parodyti piliečiams, kad Europa prisideda prie jų gerovės ir jų apsaugos“, – pridūrė jis.

EP pirmininkas pabrėžė, kad, kaip rodo 2018-ųjų Eurobarometro tyrimas, du trečdaliai europiečių yra įsitikinę, jog narystė ES teikia privalumų.

EP duomenimis, tai yra didžiausias taip manančiųjų vidurkis nuo 1983-ųjų.

Tokie tyrimo rezultatai buvo „nepaisant balsavimo dėl JK pasitraukimo iš ES, o galbūt – kaip tik dėl to balsavimo“, teigė A. Tajani.

Šiemet Italija yra vienintelė ES narė, kurioje mažiau nei pusė gyventojų (44 proc.) mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės Bendrijoje.

A. Tajani sakė, kad jo tautiečių nepasitikėjimas ES iš dalies yra susijęs su tuo, kad kitos Bendrijos šalys narės nepakankamai stengiasi palengvinti migrantų, atvykstančių į Italijos pakrantes, krizę.

„Europos įsipareigojimas atėjo pernelyg vėlai, o piliečiai yra nepatenkinti, ką Europa daro šioje srityje“, – teigė EP pirmininkas.