„Rytų partnerystė ir toliau užima svarbią vietą ES darbotvarkėje “, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Mūsų darbo pagrindas bus demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės skatinimas, nes tai labai svarbu siekiant teigiamų, konkrečių mūsų bendradarbiavimo rezultatų. Tai apima ir Baltarusiją – tautą, kurią mes norime toliau remti pagal Rytų partnerystės programą“, – nurodė jis.

2009 metais ES paskelbė Rytų partnerystės iniciatyvą ir pasiūlė šešioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms – Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Sakartvelui – geresnius ekonominius ir politinius ryšius, jeigu šios valstybės imsis reformų. Per visą tą laiką šalių įsitraukimas į šią programą buvo nevienodas. Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pasirašė su ES asociacijos sutartis.

Naują darbotvarkę papildys ekonominis ir investicijų planas, kuriame numatyta skirti 2,3 mlrd. eurų dotacijų, numatyta galimybė mobilizuoti 17 mlrd. eurų valstybinių ir privačių investicijų.

Šis pasiūlymas bus aptartas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame šių metų gruodį.

Darbotvarkės tikslas – didinti prekybą, spartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, investuoti į tarpusavio ryšius, stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, remti perėjimą prie „žaliųjų“ ir skaitmeninių technologijų ir skatinti sąžiningą, lyčių lygybės principu pagrįstą ir visiems atvirą visuomenę.

Išskirta dešimt svarbiausių tikslų 2025-iesiems metams: papildoma parama pusei milijono mažų ir vidutinių įmonių, 3 tūkst. kilometrų prioritetinių kelių ir geležinkelio linijų tiesimas arba modernizavimas pagal ES standartus, kova su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis bei korupcija.

Taip pat numatoma mažiausiai 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą 250 tūkstančių namų ūkių, gerinti prieigą prie saugaus vandens tiekimo ir gerinti oro kokybę, užtikrinti prieigą prie greitojo interneto 80 proc. namų ūkių, padėti skiepyti sveikatos priežiūros darbuotojus, teikti papildomą paramą pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, galimybę stažuotis 70 tūkstančių studentų, mokslininkų, o jaunimui – keliauti.

Tačiau praeitą mėnesį Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada išplėtė sankcijas Baltarusijai, reaguodamos į gegužės 27 dieną įvykusį incidentą, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske. Tuomet Baltarusijos saugumo tarnybos sulaikė tuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.

Naujausi suvaržymai, įskaitant taikomus svarbiems ekonomikos sektoriams, papildė virtinę kitų sankcijų Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, paskelbtų po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis lyderis. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o jų išprovokuotus kelis mėnesius trukusius beprecedenčius protestus Minsko režimas brutaliai malšino.