Sankcijų pristatymas buvo atidėtas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo – jis reikalauja, kad NATO nustotų pirkti rusišką naftą. Pagrindiniai jos pirkėjai bloke tebėra Vengrija ir Slovakija, kurios patiria spaudimą ir iš kitų Europos šalių, bet kol kas neatsisako pirkti rusiškų energijos išteklių.
Tuo tarpu, kaip sakė vienas Europos diplomatas, jei D. Trumpas nori, kad ES šalys nustotų pirkti rusišką naftą, „jam pakanka tiesiog paskambinti“ Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui ir Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, nes „jie yra jo draugai“. Be to, kaip pažymi „Politico“, D. Trumpo ultimatumas reikalauja NATO narės Turkijos, importuojančios 57 proc. savo naftos iš Rusijos, politikos pasikeitimo, o tai yra mažai tikėtina.
Nauji 19-ojo sankcijų paketo pateikimo terminai nenurodomi. Rugsėjo 16 d., kaip rašo „Politico“, ES diplomatai susitinka aptarti naujausių pakeitimų Briuselio pateiktame projekte dėl Rusijos dujų atsisakymo iki 2027 m. Pasak leidinio šaltinių, ES vargu ar paankstins atsisakymo terminą ir neįtrauks į dokumentą oficialaus draudimo importuoti Rusijos naftą.
Kaip paaiškėjo rugsėjo pradžioje, ES rengia naują sankcijų Rusijai paketą dėl plataus masto invazijos į Ukrainą. Blokas ketina įtraukti į jį apribojimus daugeliui Rusijos bankų ir energetikos bendrovių. Italijos naujienų agentūra ANSA skelbė, kad Europoje taip pat svarstoma galimybė pagal šį sankcijų paketą įvesti papildomus apribojimus turistinių vizų išdavimui rusams.
Europos šalys norėjo suderinti sankcijas su JAV. Tačiau D. Trumpas iškėlė sąlygas sankcijų sugriežtinimui: jis tikisi, kad NATO šalys atsisakys Rusijos naftos, taip pat įves antrinius muitus pagrindinėms Rusijos energijos išteklių pirkėjoms – Kinijai ir Indijai. Pasak laikraščio „Le Monde“ šaltinių, ES nesutinka su šiais reikalavimais.
