Šis priminimas nuskambėjo britų užsienio reikalų sekretoriuriui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) pareiškus, kad Bendrija gali „eiti švilpti“ dėl „skyrybų“ sąskaitos.

„Aš negirdžiu jokio švilpimo, tik laikrodžio tiksėjimą“, – spaudos konferencijoje sakė prancūzas M.Barnier, kai jo buvo paklausta apie B.Johnsono komentarus dėl pinigų, kurių ES tikėtųsi iš Didžiosios Britanijos jai išstojant.

M.Barnier paragino Britaniją prieš antrą oficialių „Brexit“ derybų su britų derybininku Davidu Davisu (Deividu Deivisu) ratą, atsiųsti savo derybines pozicijas svarbiais klausimais.

Jungtinės Karalystės ir ES derybininkų komandos antrąjį debatų ratą pradės ateinantį pirmadienį Briuselyje.

M.Barnier pridūrė, jog Britanija turi pagaliau pripažinti, kad jai reikia apmokėti savo išstojimo sąskaitą. Pagal ES pareigūnų skaičiavimus, Jungtinė Karalystė turėtų sumokėti Bendrijai apie 100 mlrd. eurų.

„Dėl atskiro finansinio susitarimo būtina, kad JK pripažintų egzistavus finansinius įsipareigojimus. Jie tiesiog yra periodo, kai (Britanija) buvo ES narė, rezultatas“, – sakė jis.

Tik tada ES ir Britanija galėtų tartis dėl „metodologijos“, kaip ši sąskaita bus apskaičiuota.

Per pirmą „Brexit“ derybų fazę daugiausia dėmesio bus skiriama „skyrybų“ klausimams: Britanijos pasitraukimo sąskaitai, JK gyvenančių ES piliečių ir ES gyvenančių britų teisėms, taip pat Bendrijos sienos su Šiaurės Airija statusui.

ES sako, kad tik padarius „pakankamą pažangą“ šiais klausimais bus pradėta tartis dėl būsimų santykių su JK, įskaitant galimą prekybos susitarimą. Tikimasi, kad tai įvyks vėliau šiais metais.

Tačiau „skyrybų“ sąskaita kelia daug nesutarimų, ir pirmadienį sakydamas kalbą parlamente B.Johnsonas pareiškė, kad ji yra pernelyg didelė.

„Sumos, kurias, kaip mačiau, jie siūlo išsireikalauti iš šios šalies, man atrodo grobikiškos, ir manau, kad „eikite švilpti“ čia būtų labai tinkamas išsireiškimas“, – sakė B.Johnsonas.