Krizė privertė ES lyderius imtis skubių veiksmų. Bendrijos narės vakar įsipareigojo daryti visa, ką gali, kad paskatintų ekonomikos augimą laikydamosi bendros bloko rinkos taisyklių.

Baiminosi protekcionizmo

Neeilinis ES lyderių susitikimas prasidėjo tvyrant įtampai dėl pasaulio ekonominės krizės padarinių. Bendrijos narės nesutaria, kaip kovoti su krize. Anksčiau didžiausios šalys per viršūnių susitikimą Berlyne deklaravo, kad bandys ieškoti bendrų sprendimų, labiau kontroliuos finansų rinkas ir bankus. Ši pozicija, tikimasi, bus pristatyta ir per 20 labiausiai išsivysčiusių šalių suvažiavimą, kuris balandį vyks Londone.

Tačiau mažosioms Europos šalims nerimą sukėlė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pažadas palaikyti automobilių gamintojus, jei bendrovės išlaikys darbo vietas šalyje. Toks protekcionizmas, kaip manoma, galėtų pakenkti ES rinkai.

Konsensusą rado

N.Sarkozy kaltinimus protekcionizmu atmetė. Tačiau pabrėžė, kad Europa galėtų imti pavyzdį iš JAV, kurios parėmė savo automobilių gamintojus.

Mažesnės ES šalys atkreipė dėmesį, kad ne visi turi vienodas galimybes paremti gamintojus. Todėl, kai kurių ES šalių lyderių nuomone, gali prasidėti skilimas tarp turtingųjų Europos vakarų šalių ir netokių pasiturinčių rytinių.

Vis dėlto, atrodo, šalys konsensusą rado dar prieš posėdį. "Šis susitikimas turi užtikrinti, kad būtų maksimaliai pasinaudota bendra rinka kaip atsigavimo varikliu skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą", – sakoma pareiškimo projekte, kuris prieš derybų Briuselyje pradžią buvo perskaitytas žurnalistams. Be to, dokumente nurodyta, kad būtina toliau skatinti kreditų teikimą. Tai, kaip manoma, padės atgaivinti ekonomiką.

Tarėsi atskirai

Dar prieš ES viršūnių susitikimą atskirai tarėsi devynių ES rytinių šalių lyderiai. Jie norėtų suderinti savo pozicijas derantis su didžiosiomis ES šalimis. Šios šalys labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės ir tikisi Briuselio paramos.

Anksčiau buvo pranešama, jog Vengrijos vyriausybė ketina kreiptis į ES prašydama, kad Rytų Europos šalims būtų skirta 180 mlrd. eurų (621 mlrd. litų) parama. Tačiau mažai kas iš politikų tikėjosi, kad šiam siūlymui bus pritarta.

Pasiūlymą atmetė

Dar viena Rytų Europos šalių iniciatyva irgi nesulaukė ES vadovybės palaikymo. Mažosios ES valstybės norėjo, kad Briuselis suteiktų joms galimybę jau dabar įsivesti eurą. Taip tikėtasi stabilizuoti krizės krečiamų šalių ekonomiką. Tačiau neigiamas ES vadovų požiūris į tokį siūlymą išaiškėjo dar neprasidėjus deryboms.

Dabar, kaip tikina ekspertai, Baltijos ir Rytų Europos šalys turi dvi alternatyvas. Jos gali arba išlaikyti savo valiutų kursus ir taip dar labiau sustiprinti krizę, arba devalvuoti savo valiutą, bet tokiu atveju gali grėsti didelė infliacija.