Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė LRT.lt sako, kad ES sprendimai yra priimami etapais, kol pasiekia Europos Parlamentą (EP), o tai yra tik vienas iš etapų ir tik patariamoji nuomonė.

LRT.lt neseniai rašė, kad Europos Komisijos (EK) iniciatyvą išplėsti Trečiojo energetikos paketo direktyvą taip, kad teisinis reguliavimas apmintų ir jūrinėje teritorijoje bei vadinamojoje jos Išskirtinėje ekonominėje zonoje esančių dujų vamzdynų tiesimą bei eksploatavimą, neseniai kritikavo Europos dujų bendrovių ir įmonių asociacijas vienijanti organizacija „Eurogas“. Nepritarusi „Eurogas“ pozicijai, kurią organizacija išreiškė nesuderinusi su savo nariais, iš jos pasitraukė Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija.

Netrukus EK poziciją palaikančias šalis pasiekė dar viena nepalanki naujiena – Europos Tarybos Teisės tarnyba, nagrinėjusi EK siūlymus keisti Dujų direktyvą, nusprendė, kad Dujų direktyvos normų išplėtimas į Išskirtinę ekonominę zoną pažeistų JT Jūrų teisės konvenciją.

„Komisijos paaiškinimui trūksta pagrindimo dėl dujų vamzdynų reguliavimo jūrų Išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – pirmadienį nutekėjusį Teisės tarnybos dokumentą cituoja „Politico“.

Teisės tarnybos išvada – patariamoji

Lietuvos ambasadorė ES J. Neliupšienė sako, kad į viešumą patekusi išvada yra Europos Tarybos Teisės tarnybos patariamoji nuomonė, vertinanti JT Jūrų teisės taikymą Išskirtinėje ekonominėje zonoje.

„Dokumentas nėra viešas ir dar nėra svarstytas nei ekspertų, nei Vadovų Taryboje. Tačiau jis atsako tik į dalį klausimų, kuriuos šalys narės kelia. Visi sprendimai bet kuriuo atveju bus priimami Vadovų Taryboje šalių narių. Tačiau reikia turėti mintyje, kad „Nord Stream 2“ eina tiek per Išskirtinę ekonominę zoną, tiek per teritorinius vandenis (Vokietijos ir Danijos). Kai vamzdynas eina per teritorinius vandenis, ES teisės taikymas, įskaitant ir būsimus Dujų direktyvos pataisymus, yra nekvestionuojamas“, – sako J. Neliupšienė.

Pasak pašnekovės, artimiausias ekspertų posėdis, kuriame turėtų būti aptariama Teisės tarnybos pateikta išvada, numatomas kovo 13 dieną, Ministrų Taryba susitiks birželio mėnesį.

Paklausta, ar tokia išvada savaime užkerta kelią Dujų direktyvos išplėtimui, N. Neliupšienė pažymi, kad šalys narės, svarstydamos dokumentą, vertina ir tai, kad sprendimas yra ne tik teisinis, bet ir politinis.

Tai, kas buvo paviešinta, nėra nei sprendimas, nei proceso pabaiga.

„Tai, kas buvo paviešinta, nėra nei sprendimas, nei proceso pabaiga. ES sprendimai yra priimami etapais – reikia ekspertinio sutarimo, Ministrų sutarimo, kol klausimas pasiekia Europos parlamentą ir yra priimamas sprendimas. Tai yra tik vienas iš etapų ir tik patariamoji nuomonė“, – tikina J. Neliupšienė.

Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad dalis Europos, atsisakydama anglies, branduolinės energetikos ir žiūrėdama į priekį, mato, kad dujų suvartojimas didės. Tuo jie motyvuoja „Nord Stream 2“ poreikį.

„Be to, „Nord Stream 2“ projekte dalyvauja austrų, vokiečių, prancūzų ir Nyderlandų kompanijos. Todėl teigia, kad papildomas vamzdis mūsų saugumo nesumažins.

Rytų Europos šalys – Lietuva, Lenkija sako, kad dėl šio papildomo vamzdžio gali būti atsisakyta dujų tranzito per Ukrainą, ji gali būti šantažuojama. Kadangi Rusija visiškai nepriklausytų nuo Ukrainos dujų tranzito prasme, jos rankos būtų atrištos ir konflikto Donbase prasme. Tačiau ne Teisės tarnyba sprendžia klausimus, savo sprendimus turės priimti Europos Taryba, Europos Parlamentas, nors, žinoma, į jos pastabas dėmesys bus atkreiptas“, – kalba pašnekovas. 

LRT.lt jau anksčiau yra rašiusi, kaip Europa, juosiama „Nord Stream 2“, OPAL ir statomo „TurkStream“ dujotiekių, savo noru lenda į „Gazprom“ kilpą. Taip pat ir apie tai, kad „Nord Stream 2“ projektas nėra ES energetinės sąjungos reguliavimo objektas, mat eina per jūrinę, o ne žemyninę teritoriją. Šis teisinis vakuumas leidžia Rusijai apeiti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus (paketo pagrindas – gamybos ir tiekimo atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo).