Europos Sąjungos paskirtoji prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) pirmadienį užsiminė, jog gali būti atsisakyta prieštaringai vertinamo, tačiau vieno pagrindinių ES ir JAV susitarimo dėl laisvosios prekybos elemento - galimybės korporacijoms paduoti į teismą vyriausybes.

Švedijos atstovė C.Malmstroem buvo klausinėjama apie šį „megasusitarimą“  Europos Parlamente, kuris pirmadienį pradėjo pokalbius su Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) naujosios komandos nariais.

Kalbėdama ES asamblėjoje, C.Malmstroem pasiūlė apsvarstyti galimybę atsisakyti šio daug ginčų keliančio Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) - laisvosios prekybos pakto, dėl kurio Vašingtone prasideda septintasis derybų raundas, punkto.

Vadinamasis investuotojų ir valstybės ginčų reguliavimas (investor-state dispute settlement, ISDS) leidžia įmonėms paduoti į teismą nacionalines vyriausybes, jei jos mano, kad vietos įstatymai, reglamentuojantys tokias sritis kaip, pavyzdžiui, sveikata ir sauga, pažeidžia prekybos susitarimą ir kelia grėsmę jų investicijoms.

Tačiau aktyvistai ir kritikai, įskaitant įtakingą Vokietijos vyriausybę, būgštauja, kad toks mechanizmas gali sudaryti galimybę tarptautinėms kompanijoms apeiti nacionalinius įstatymus ir gali susilpninti valstybių suverenitetą.

Pavyzdžiui, Urugvajuje cigarečių gamintoja „Philip Morris“ padavė į teismą vyriausybę už tai, kad ji pareikalavo, jog ant cigarečių pakelių būtų didesni užrašai, įspėjantys apie rūkymo žalą sveikatai.

„Ar ISDS bus TTIP dalis? Nežinau, galbūt ne“, - sakė C.Malmstroem per klausimų ir atsakymų sesiją Europarlamente.

ES ir JAV paktas būtų didžiausias laisvosios prekybos susitarimas. Pernai Bendrijos ir JAV prekių ir paslaugų apyvarta sudarė apie 780 mlrd. eurų, o investicijų srautai siekia trilijonus eurų.

Laisvosios prekybos susitarimas kasmet ES ekonomikai atneštų apie 119 mlrd. eurų, o JAV ekonomikai - 95 mlrd. eurų.

Tačiau ginčai dėl ISDS smarkiai apsunkino derybas.

C.Malmstroem pažymėjo, kad daugelyje kitų pasaulyje galiojančių prekybos susitarimų yra ISDS mechanizmai.

„ISDS kelia susirūpinimą, tačiau pasaulyje jų yra tūkstančiai“, - sakė eurokomisarė.

Ji sakė, jog turi būti įmanoma „sukurti sistemą... užkirsti kelią piktnaudžiavimui, užtikrinti visišką skaidrumą ir teisę reguliuoti viešąjį interesą“.

Dėl C.Malmstroem ES asamblėjoje kilo triukšmas, kai paaiškėjo, kad jos pristatyta lanksti pozicija skiriasi nuo dokumento, kuris praėjusios savaitės pabaigoje netyčia buvo nusiųstas įstatymų leidėjams ir kuriame eurokomisarė kur kas aiškiau reiškė nepritarimą ISDS.

Paaiškėjo, kad Europos Komisijos vadovo J.-C.Junckerio aukšto rango padėjėjas į dokumentą su C.Malmstroem pozicija įterpė frazę, kuri vėliau buvo išbraukta.

Kairiųjų ir žaliųjų įstatymų leidėjai kritikavo švelnesnę C.Malmstroem poziciją, kurią ji pristatė per klausimų ir atsakymų sesiją Europarlamente.

„C.Malmstroem panaši į savo pirmtakus: nepriimtinas atsitraukimas dėl ISDS... ir nepajudinamas tikėjimas laisvosios rinkos privalumais“, - sakė žaliųjų atstovas Yannickas Jadot (Janikas Žado).

Kritikams taip pat nepatinka, kad derybos dėl TTIP vyksta už uždarų durų, nes tai esą naudinga kompanijoms.