Europa pirmadienį parodė esanti linkusi duoti Atėnams daugiau laiko skoloms grąžinti, tačiau neatrodo, kad ji būtų linkusi pasiduoti naujosios Graikijos vyriausybės reikalavimams dėl šalies atleidimo nuo skolų.

Reaguodami į Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“, kuri yra nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, pergalę pirmalaikiuose rinkimuose, įvairūs Europos Sąjungos (ES) vadovai ir politikai suskubo įspėti, kad kitos euro zonos valstybės narės neteisingai suprastų sprendimą restruktūrizuoti Graikijos skolas, jei toks sprendimas būtų priimtas.

Pirmadienį Briuselyje susitinkantys euro zonos finansų ministrai svarstys, ką daryti su Graikija pasikeitus vyriausybei ir ypač atsižvelgiant į tai, kad vasario 28 dieną baigiasi dabartinės pagalbos Graikijai programos galiojimas.

Nesant pagalbos plano, Atėnai neatitiks Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausybės obligacijų pirkimo programos reikalavimų ir turės sunkumų skolinantis rinkoje. Jeigu Graikija atsisakys aptarnauti savo skolą euro zonai, privatūs investuotojai šaliai greičiausiai neskolins, teigia pareigūnai.

Stebėtojų nuomone, euro zonos finansų ministrai gali duoti suprasti, kad dabartinė pagalbos Atėnams programa galėtų būti pratęsta, kad naujoji vyriausybė turėtų laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl ekonominės politikos, taip pat deryboms dėl ilgesnių terminų, per kuriuos Graikija grąžintų jiems skolas.

Suomijos premjeras Alexander Stubb (Aleksandras Stubas) pareiškė, kad Helsinkis yra pasirengęs svarstyti terminų pratęsimą, jeigu naujoji vyriausybė galėtų įsipareigoti laikytis suderintų susitarimų ir įgyvendinti žadėtas struktūrines reformas.

„Nuo skolų neatleisime, tačiau esame pasirengę kalbėtis apie galimą pagalbos programos ar [skolų grąžinimo] terminų pratęsimą... Tačiau tai nekeičia to, kad Graikija privalo tęsti ekonomines reformas“, - pareiškė jis reporteriams.

ECB vykdomosios valdybos narys Benoit Coeure (Benua Kerė) pareiškė, kad ECB nedalyvaus atleidžiant Graikiją nuo skolų, jei toks sprendimas būtų priimtas. Tačiau jis pažymėjo, kad pakeisti skolų grąžinimo terminus būtų įmanoma.

„Jis [„Syriza“ vadovas Alexis Tsipras (Aleksis Cipras)] turi mokėti, tokios yra Europos žaidimo taisyklės. Galimybių imtis vienašališkų veiksmų Europoje nėra. Tačiau tai nereiškia, jog negali būti diskutuojama, pavyzdžiui, apie šios skolos grąžinimo terminų pakeitimą“, - pareiškė jis radijo stočiai „Europe 1“.

Tokia pat nuomonė išreikšta ir daugelyje kitų Europos šalių, visų pirma Vokietijoje.

Pavyzdžiui, populiarus vokiečių dienraštis „Bild“ pasirodė su antrašte pirmajame puslapyje, kuri skelbia „Graikai išrinko euro košmarą“. Kitame puslapyje išspausdinta „Syriza“ lyderio nuotrauka, kurioje jis pavaizduotas iškėlęs į kumštį sugniaužtą ranką. Šalia išspausdintoje antraštėje klausiama: „Kiek mums kainuos šis pergalės ženklas?“

Dienraštis rašo, kad prie 240 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai programos Vokietija jau prisidėjo 80 mlrd. eurų.

Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) pažymėjo, kad sprendimą restruktūrizuoti Graikijos skolas kitos euro zonos valstybės narės neteisingai suprastų.

„Jeigu mes sumažintume [Graikijos] skolą, Portugalija arba Airija, Kipras arba Ispanija tai neteisingai suprastų“, - pareiškė jis vokiečių radijui „Deutschlandfunk“. Jo teigimu, naujoji Atėnų vyriausybė turi laikytis susitarimų su šalies euro zonos partneriais.