Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje prasidedančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę lyderiai suteiks jai politinį palaiminimą, sako keli aukšto rango ES diplomatai.

Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo paruoštas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.

Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per Europos gynybos agentūrą arba bent trijų valstybių grupėse.

Vokietija jau paragino šalis prisijungti prie jos pastangų, kurios, Berlyno nuomone, bus greitesnės.

Iš 27 ES šalių Vengrija paskelbė, kad nedalyvaus tiekiant šaudmenis Ukrainai, motyvuodama savo įsipareigojimu siekti taikos, tačiau teigė, kad netrukdys tai daryti kitoms narėms ir neblokuos sandorio. Praėjusį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad blokas iš dalies kaltas dėl to, kad tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, nes taiko sankcijas Maskvai ir tiekia Ukrainai pinigus bei ginklus, užuot siekęs derėtis su Maskva dėl taikos.

Įvairiais skaičiavimais, praėjus daugiau kaip metams nuo karo pradžios, Ukraina kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių, tai yra maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

Vadovai taip pat aptars galimybę papildomais 3,5 mlrd. eurų papildyti Europos taikos priemonę – fondą, kuris naudojamas kompensacijoms šalims narėms, teikiančioms ginklus, šaudmenis ir karinę paramą Ukrainai, išmokėti.

Ketvirtadienį per dvi dienas truksiantį susitikimą su lyderiais pietaus Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į EVT dalyvius kreipsis vaizdo ryšiu.

Taip pat bus diskutuojama apie bloko konkurencingumą ir jo atsaką į 369 mlrd. dolerių (338,74 mlrd. eurų) vertės Jungtinių Valstijų infliacijos mažinimo įstatymą. Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominei ir finansinei padėčiai.