Tačiau Lenkija ir Vengrija tvirtino blokavusios planuotas dar griežtesnes sąlygas.

Sunkiai iškovotas susitarimas dėl 750 mlrd. eurų paketo, turinčio padėti atgaivinti ES ekonomiką po koronaviruso krizės, taip pat dėl septynerių metų ES biudžeto apima nuostatas, kad šalims galima mažinti finansavimą, jeigu jos pažeidžia teisinės valstybės principus.

„Tai pirmasis kartas, kai teisinės valstybės principų laikymasis yra lemiamas kriterijus [skirstant ES] biudžeto išlaidas“, – žurnalistams sakė beprecedentiškai ilgai užsitęsusiam viršūnių susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Galutinis susitarimo tekstas žymi kompromisą tarp bloko šiaurinių šalių, norėjusių, kad teisinės valstybės principus pažeidžiančioms narėms būtų įšaldomos visos išmokos, ir Vengrijos su Lenkija, kurių atžvilgiu yra pradėti tyrimai dėl įtariamo Europos teisinių standartų ir demokratinių vertybių pažeidimų.

Varšuva ir Budapeštas grasino vetuoti visą ES biudžeto susitarimą, jeigu finansavimas kaip nors bus susietas su reikalavimu užtikrinti įstatymų viršenybę, bet deryboms tęsiantis ketvirtą naktį iš eilės galiausiai pavyko susitarti.

Pagal šį susitarimą Europos Komisija, prižiūrinti skundų dėl teisinės valstybės principų pažeidimų nagrinėjimą, galėtų siūlyti baudžiamąsias priemones, kad jas patvirtintų ES Taryba – atstovaujanti valstybėms narėms.

Bet kokie išmokų mažinimai galėtų būti patvirtinti tik ES narių balsų kvalifikuota dauguma.

Taigi, už karpymus turėtų balsuoti 55 proc. ES šalių, kurių gyventojai sudaro 65 proc. visos Bendrijos populiacijos. Pagal šias sąlygas valstybėms, kurioms būtų iškilusi grėsmė tapti sankcijų taikiniais, būtų lengviau formuoti blokuojančias mažumos koalicijas su jas palaikančiomis partnerėmis.

„Milžiniška pergalė“

Vis dėlto šios taisyklių sistemos detales dar turi vienbalsiai patvirtinti ES Taryba, tad Varšuva ir Budapeštas turės galimybę jas vetuoti.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paskelbė savo ir Lenkijos vyriausybės vardu: „Mes atsikovojome – tai yra milžiniška pergalė.“

„Prieš derybas arba net derybų metu buvo mėginimų – galbūt negalėčiau sakyti, kad pažeminti – bet mažų mažiausiai pamokyti mus dėl teisinės valstybės“, – kalbėjo jis.

„Ir mes ne vien sugebėjome gauti didžiulį pinigų paketą, bet ir apgynėme savo valstybių išdidumą“, – pabrėžė V. Orbanas.

Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) atstovas sakė, kad Varšuva ir Budapeštas sugebėjo blokuoti „šališkus politinius mechanizmus dėl biudžetų mažinimo“.

Pats M. Morawieckis sakė, kad Lenkija niekada nesutiktų, jog išmokos būtų susietos su įstatymų viršenybės laikymusi.

„Įtraukėme [į susitarimo tekstą] sąlygą, kad ES Taryba privalo pateikti savo poziciją, ir tai turi būti padaryta vienbalsiai“, – premjero pareiškimą per „Twitter“ citavo jo spaudos tarnyba.

„Taigi, esame apsaugoti iš visų pusių“, – pažymėjo M. Morawieckis.

Išliekantys nesutarimai

Tuo metu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas nepatvirtino Vengrijos žiniasklaidos pareiškimų, kad ji pažadėjo per Berlyno pirmininkavimo ES laikotarpį užbaigti tyrimą Vengrijos atžvilgiu – tai yra, iki šių metų pabaigos.

„Vengrija paskelbė norinti atlikti visus būtinus žingsnius vykdant procedūrą pagal [ES sutarties] 7-ąjį straipsnį, todėl sprendimas gali būti pasiektas [ES] Taryboje“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

„Vokietijos pirmininkavimas Tarybai susitarė vesti šį procesą į priekį iki jos įgaliojimų ribos“, – pridūrė jis.

Prieš praeitą savaitę prasidėjusį ES viršūnių susitikimą buvo siūlyta atimti Bendrijos finansavimą iš bloko narių, kurių atžvilgiu yra vykdoma procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, galinti atvesti prie nusižengusios šalie balsavimo teisės praradimo.

2017 metų gruodį Europos Komisija pradėjo precedento neturėjusią procedūrą pagal 7-ąjį straipsnį, pirmiausiai – prieš Lenkiją.

2018 metų rugsėjį Europos Parlamentas inicijavo tokią procedūrą Vengrijos atžvilgiu.

Tačiau kliūtys taikyti sankcijas yra labai didelės, o balso teisės atėmimas sprendžiant Bendrijos reikalus Briuselyje laikomas „branduoline priemone“ bloko narių atžvilgiu. Dėl šių priežasčių ES vyriausybės jokių tolesnių žingsnių nesiėmė.