Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.

„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, - sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.

Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D.Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.

Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.

Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.

„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, - sakė A.Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.

„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. - Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.

Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V.Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.

Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.

Jungtinės Valstijos jau įšaldė derybas dėl investavimo sutarties ir pagrasino imtis tolesnių žingsnių. NATO trečiadienį įšaldė daugumą susitikimų su Rusijos pareigūnais, sustabdė karinį bendradarbiavimą ir nusprendė peržiūrėti visus savo santykių su Maskva aspektus.

Lenkija, Lietuva ir kitos arčiau Rusijos sienų esančios Europos šalys reikalavo stipraus ir vieningo ES atsako, įskaitant reikšmingas sankcijas. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir kitos valstybės buvo linkusios spręsti šią krizę diplomatija, nesusipriešinant su Maskva.

„Turėtume padaryti viską, kad paliktume galimybę deeskalavimui. Jeigu šiandien arba per tolesnes 24, 48 ar 72 valandas padarysime išvadą, kad deeskalavimo galimybės nėra, tuomet, žinoma, sankcijos vėl bus padėtos ant stalo“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė).

Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtys 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).

Protesto akcijoje netoli ES viršūnių susitikimo vietos dalyvavusi ukrainietė Myroslava Finiv sakė norinti, kad lyderiai imtųsi griežtų priemonių.

„Mūsų lūkesčiai – kad Europos lyderiai paskelbs kokias nors sankcijas (Rusijos) prezidentui (Vladimirui) Putinui ir mėgins pasiųsti jam žinią, kad tokie veiksmai tiesiog nepriimtini“, – pabrėžė ji.