„Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Dviejų dienų susitikimą išvakarėse pradėję ES gynybos ministrai ieško geriausio būdo telkti karinę techniką ir išteklius, taip pat didmena įsigyti šaudmenų ir ginkluotės – pavyzdžiui, oro erdvės gynybos sistemų, itin reikalingų Ukrainai.
Per derybas taip pat aptariama, kokį vaidmenį 27 valstybių blokas galėtų atlikti apmokant ukrainiečių naujokus Europoje, kol auga žmogiškieji nuostoliai ir mažėja patyrusių karių, o už mokymus paprastai atsakingi karininkai dalyvauja mūšiuose.
Kelios ES narės jau dabar dvišaliu pagrindu rengia mokymus, tačiau kai kurios šalys mano, kad šios pastangos turėtų būti remiamos visos Bendrijos lygiu. Nyderlandai atkreipia dėmesį į naujus išminavimo mokymus, kuriuos rengia kartu su Vokietija.
„Būtų gerai, kad tai būtų vykdoma labiau struktūruotu pagrindu ir kad visa ES tai darytų struktūriškai ir organizuotai, kad tai galėtų tęstis kurį laiką“, – pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovnis), kuris taip pat vadovauja savo šalies Gynybos ministerijai.
Tačiau yra ir manančių, kad tokie užmojai gali būti nerealistiški.
„Tai galbūt nėra greičiausias būdas; nesu dėl to tikras“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas (Fransua Baušas).
Austrija šią idėją taip pat įvertino skeptiškai, o Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas teigė, kad jo šalis pasirengusi padėti, bet pabrėžė, jog tokia ES lygio misija „turi būti praktiška“.
Vėliau antradienį bloko šalių diplomatijos vadovai aptars siūlymą įvesti papildomus vizų išdavimo apribojimus Rusijos piliečiams, siekiant padidinti spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui, prieš pusmetį pradėjusiam karą, atnešusį didelių ekonominių nuostolių Europos ir pasaulio ekonomikai.
Gegužę ES jau sugriežtino vizų apribojimus Rusijos pareigūnams ir verslininkams, tačiau Lenkija ir Baltijos šalys vis garsiau ragina nebeįsileisti ir rusų turistų.
„Turi būti daugiau apribojimų Rusijos piliečių kelionėms, – nurodė A. Pabrikas. – Negalime tiesiog suteikti privilegijų žmonėms, remiantiems tokius prezidentus kaip V. Putinas.“
Tačiau J. Borrellis perspėjo, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams vargu ar sulauks plačios paramos Europos Sąjungoje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi ES diskusijas dėl vizų ir pavadino jas dalimi Vakarų veiksmų prieš Rusiją, kurie yra „neracionalūs ir ribojasi su beprotybe“.
Pasak D. Peskovo, bet kokie apribojimai būtų tiesiogiai nukreipti prieš Rusijos piliečius, o Maskva imtųsi atsakomųjų priemonių.
