Bendrija sulaukė kritikos už tai, kad neva plačiau atveria duris pabėgėliams iš Ukrainos nei nebaltaodžiams, bėgantiems nuo konfliktų Vidurio Rytuose.

Tačiau Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas penktadienį patikino, kad bloko politika pabėgėlių atžvilgiu nepriklauso nuo jų kilmės šalies.

Jis pridūrė, kad dabartinė padėtis su pabėgėliais iš Ukrainos yra „unikali“, nes šalis, skirtingai nei Sirija, turi bendrų sienų su keliomis ES valstybėmis.

„Turime nemažai (ES) valstybių narių, kurios ribojasi su Ukraina, tad iš tikrųjų srautas ateina tiesiai į Europos Sąjungą“, – žurnalistams Stambule sakė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, Rusijos invazijos pradžios, iš Ukrainos išvyko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių. Iš jų daugiau nei 2 mln. perėjo Lenkijos sieną.

ES suteikė pabėgėliams iš Ukrainos laikinos apsaugos statusą, leidžiantį jiems likti šalyje, naudotis sveikatos paslaugomis, lankyti mokyklą ir dirbti.

„Mes užtikrinsime, kad apsauga, kurią suteikėme šiems žmonėms, būtų taikoma kaip universalus principas visoje ES“, – sakė M. Schinas.

Tačiau 2015 metais, kai Europos Sąjungą pasiekė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, toks statusas jiems nebuvo suteiktas.

Pasak ES,  2015 ir 2016 metais jos valstybės narės suteikė prieglobstį daugiau nei 550 000 Sirijos pabėgėlių.

Daug pabėgėlių iš Sirijos apsistojo Turkijoje pagal 2016 metų ES susitarimą su Ankara, numatantį jai finansinę paramą už atvykėlių priėmimą.

M. Schino teigimu, ES įvykdė savo įsipareigojimus Sirijos pabėgėliams.

„Mes padarėme savo dalį ir nematyčiau, kad šiame ginče esama dvigubų standartų“, – sakė jis.

Nuo karo Sirijoje pabėgę sirai gali prašyti prieglobsčio Europoje, tačiau jie iš karto negauna apsaugos kaip ukrainiečiai.

Pasak M. Schino, tai yra susiję su geografija, nes Ukraina ribojasi su keturiomis ES narėmis.

„ES visada bus prieglobsčio vieta bėgantiems nuo karo ir persekiojimo“, – pridūrė jis.