Nedarbas Senajame žemyne siekia vis naujų rekordų, o bene prestižiškiausias darbas visame žemyne nedaug ką domina. Užimti Europos Komisijos pirmininko kėdę pretenduoja vienintelis asmuo – dabar šias pareigas einantis José Manuelis Barroso.

Valdyti ES – Sizifo darbas. Šalys senbuvės tave kaltina, kad esi pernelyg liberalus, naujokės – pataikavimu didžiosioms valstybėms, o kai kas netgi vadina užkietėjusiu pragmatiku, neturinčiu tvirtų principų ir įsitikinimų. Štai tokiomis sąlygomis tenka traukti Europą iš ekonominės duobės, kovoti ne tik su išorinėmis grėsmėmis, bet ir su gausėjančiais euroskeptikais valstybių bloko viduje.

Per penkerius metus, vadovaudamas Europos Komisijai, J.M.Barroso įgijo daugiau priešų nei draugų. Tačiau ES valstybių vadovų galvose šiais neramiais laikais knibžda vienintelė mintis – stabilumas. Būtent šie būgštavimai leis 53 metų politikui išsaugoti postą. Kaip anonimiškai prasitarė vienas Briuselio diplomatas, "J.M.Barroso niekam nepatinka, bet jo paskyrimas neišvengiamas".

ES valstybių lyderiai šią savaitę vienbalsiai pritarė, kad J.M.Barroso būtų paskirtas Europos Komisijos pirmininku, tačiau jo kandidatūrai dar turės pritarti Europos Parlamentas. Analitikai įspėja, kad neseniai išrinkti ir neprognozuojami europarlamentarai neskubės reikšti paramos prieštaringai vertinamam portugalui. Tačiau postų dalybos, kompromisai ir pažadai greičiausiai padės J.M.Barroso pelnyti palankumą.

Kad ir kaip būtų pliekiamas, J.M.Barroso nepavadinsi netinkamu Europos Komisijos pirmininku. Jis moka ieškoti kompromisų, diplomatiškai spręsti problemas, užsitarnavo autoritetą tarptautinėje arenoje. Nerimą kelia tik keista tendencija, neseniai pasireiškusi ir Lietuvoje. Rinkimai, kuriuose tėra vienas realus kandidatas ir kurių baigtis aiški iš anksto. Ar tai jums nieko neprimena?