Likus vos kelioms dienoms iki gruodžio 5 dieną numatyto euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuriame bus svarstoma milžiniška 86 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai programa – o ji nuo 2010 metų yra jau trečioji, – P. Moscovicis pareiškė, kad susitarti „galima, įmanoma“.
Tačiau, anot jo, „pirmiausia reikia šį savaitgalį pasiekti išankstinį susitarimą, kuriame dalyvautų visi partneriai“.
„Graikija padarė reikšmingą pažangą, antroji (Graikijos reformų) programos peržiūra sėkmingai tęsiama...“, – pareiškė Europos Komisijos narys.
Per ankstesnę Graikijos reformų programos peržiūrą, kuri buvo surengta gegužės mėnesį, ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko iki metų pabaigos pradėti pokalbius apie skolų sumažinimą, jeigu Atėnai tesės savo pažadus dėl reformų.
Tačiau įtakinga Vokietija tvirtai priešinasi bet kokioms naujoms lengvatoms Atėnams, ypač prieš rinkimus, kurie Vokietijoje bus surengti kitąmet ir per kuriuos gali iškilti euroskeptiškai nusiteikę populistai.
Tuo tarpu kairiųjų vadovaujama Graikijos vyriausybė žūtbūt stengiasi iki metų pabaigos susitarti su kreditoriais dėl naujų fiskalinių priemonių. Atėnai tikisi, kad tokiu atveju galės pasinaudoti pažadu dėl skolų naštos sumažinimo, kuris, kaip tikisi vyriausybė, atgaivins sunkumų slegiamą ekonomiką.
Atėnai taip pat tikisi, kad susitarimas su kreditoriais įtikins Europos Centrinį Banką (ECB) įtraukti Graikijos vyriausybės obligacijas į savo turto pirkimo programą – vadinamąjį kiekybinį skatinimą.
Jeigu skolų našta nebus sumažinta, ECB neįtrauks Graikijos vertybinių popierių į kiekybinio skatinimo programą, o tokiu atveju šalis iki 2018 metų pradžios negalės sugrįžti į skolos rinkas, pirmadienį pareiškė finansų ministras Euclidis Tsakalotos (Euklidis Cakalotas).
Graikijos finansų ministerijos prognozėmis, Graikijos skola šiemet padidės iki 315 mlrd. eurų, arba maždaug 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujausi komentarai