Įtampa grasinimų fone
Skaičiuojama, kad 2026 ir 2027 m. Ukrainai reikės apie 140 mlrd. eurų. 80 mlrd. eurų – ginklams ir amunicijai, 51 mlrd. – valstybės funkcijoms.
Pinigų Ukraina stigti pradės jau balandį. Siekdama užpildyti žiojėjančią spragą, EK pateikė planą, kaip pasinaudoti maždaug 210 mlrd. eurų vertės įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu.
Pagal šią schemą Kyjivui per dvejus metus būtų suteikta 90 mlrd. eurų. Tai – niekada neišbandytas finansinis planas, pagal kurį lėšos būtų skolinamos ES, o ši jas skolina Ukrainai. Kyjivas grąžintų „reparacijų paskolą“ tik tada, kai Kremlius atlygintų visą padarytą žalą. Likusią dalį turėtų padengti tarptautiniai partneriai, tokie kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Kanada.
Belgija, kurios tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“ laiko didžiąją dalį Rusijos centrinio banko lėšų, griežtai priešinosi idėjai – baiminamasi, kad Maskva gali imtis žlugdančių finansinių ir teisinių atsakomųjų veiksmų.
Rusija jau paleido įspėjamąjį signalą, paskelbusi, kad paduoda „Euroclear“ į teismą. Pasak „Interfax“, planuojami ieškiniai prieš Europos bankus, kurių sąskaitose yra Rusijos pinigai.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas perdavė savo Europos kolegoms žinutę iš Maskvos: Rusija atidžiai stebės, kurios šalys pasisakys už ar prieš Rusijos valstybės turto panaudojimą, ir atitinkamai reaguos.
Anot britų laikraščio „The Guardian“, jau kelias savaites vyksta Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojama bauginimo kampanija prieš aukšto rango finansų vadybininkus ir Belgijos politikus. Esą Rusijos karinė žvalgyba GRU vykdo tikslines atakas prieš svarbius „Euroclear“ veikėjus. „Euroclear“ vadovė Valérie Urbain jau kurį laiką saugoma asmens sargybinių.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų pakeisti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai – kraštutinis variantas. Šaltiniai Briuselyje kalbėjo, esą belgų nuogąstavimus iš dalies palaiko ir Malta, Bulgarija, Italija, kvietusios EK ieškoti alternatyvių, finansine ir teisine prasme mažiau rizikingų kelių.
Subtilūs pokalbiai
ES pareigūnai sako dėję visas pastangas, kad išsklaidytų Belgijos nuogąstavimus, tačiau belgų premjeras Bartas De Weveris primygtinai reikalavo: garantijos turėtų būti neribotos ir turėtų būti naudojamasi ir kitose šalyse įšaldytu Rusijos turtu. „Duok man parašiutą ir mes visi kartu šoksime, – sakė jis. – Jei pasitikime parašiutu, tai neturėtų būti problema.“
Ketvirtadienį užuot iškart ėmęsi diskutuoti pinigų Ukrainai klausimu, ES lyderiai pirmiausia sutelkė dėmesį į ES plėtros temą, o vėliau perėjo prie diskusijų dėl ilgalaikio ES biudžeto iki 2027 m.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pakeitė darbotvarkę ir atidėjo sunkiausią klausimą, kad techninėms komandoms būtų suteikta laiko rasti kompromisą. „Politico“ šaltinis kartojo U. von der Leyen žodžius: „Dirbama bus tiek, kiek reikės.“ Tuo pat metu vyko ir dvišalės derybos tarp EK atstovų ir atskirų šalių, siekiant išsklaidyti pastarųjų nuogąstavimus.
Lyderystę periodiškai bandantis demonstruoti Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš susitikimą sakė suprantąs Belgijos vyriausybės nuogąstavimus, tačiau tikėjosi, kad pavyks juos išsklaidyti ir kalbėjo apie galimybę panaudoti 200 mln. Vokietijoje įšaldyto Rusijos turto tauriųjų metalų pavidalu.
EK duomenimis, be Belgijos ir Vokietijos, Rusijos turto dar yra Prancūzijoje, Švedijoje, Kipre ir Liuksemburge.
Iki šiol Belgijoje laikomą Rusijos turtą ES buvo laikinai įšaldžiusi kaip sankcijų priemonę; dėl įšaldymo pratęsimo kas šešis mėnesius tekdavo iš naujo derėtis. Priešingu atveju Rusija būtų galėjusi pareikalauti pinigus grąžinti. Praėjusį penktadienį ES valstybės daugumos sprendimu sutarė turtą įšaldyti neribotam laikui, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą. Siekiant apeiti Vengrijos ir Slovakijos veto, buvo pasitelktas triukas: remtasi ES sutarties 122 straipsniu, leidžiančiu krizių atveju priimti sprendimus kvalifikuota dauguma.
Rusija jau paleido įspėjamąjį signalą, paskelbusi, kad paduoda „Euroclear“ į teismą. Pasak „Interfax“, planuojami ieškiniai prieš Europos bankus, kurių sąskaitose yra Rusijos pinigai.
Visam laikui konfiskuoti Rusijos turtą prieštarautų teisės normoms: Rusijos centrinio banko lėšoms taikomas valstybės imunitetas, be to, jos yra saugomos tarptautinių investicijų apsaugos susitarimų. Todėl EK rado sprendimą, leidžiantį suderinti teisę ir karo padiktuotus poreikius – vadinamąjį „reparacijų paskolos“ modelį.
Be sprendimo nenurims
Atsižvelgdami į tai, kad Ukrainai liko tik keli mėnesiai, kol pradės trūkti lėšų, diplomatai ir pareigūnai tvirtino, kad Briuselyje susirinkę lyderiai ras būdą, kaip užtikrinti lėšų srautus, net jei šią savaitę bus pasiektas tik bendresnio pobūdžio susitarimas, o detales reikės suderinti vėliau.
Žodis buvo ištesėtas: ES susitarė dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, tačiau Rusijos turto nelies. Toks susitarimas Briuselyje buvo pasiektas ketvirtadienį vidurnaktį.
„Šiandienos sprendimas suteiks Ukrainai reikiamas priemones apsiginti ir paremti Ukrainos žmones“, – sakė susitikimui pirmininkavęs A. Costa.
Nuspręsta suteikti paskolą ateinantiems dvejiems metams, kuri būtų paremta bendruoju bloko biudžetu. Kalbėdamas su žurnalistais, Belgijos premjeras B. de Weveris teigė manantis, kad „nugalėjo racionalumas“.
„Visas šis reikalas buvo toks rizikingas, toks pavojingas ir kėlė tiek daug klausimų – tai buvo tarsi skęstantis laivas, kaip „Titanikas“. Kauliukai dabar jau išmesti, ir visi jaučia palengvėjimą“, – sakė B. de Weveris.
Vokietijos kancleris sakė, kad galutinis sprendimas dėl paskolos „siunčia aiškų signalą“ Rusijos prezidentui. U. von der Leyen pažymėjo, kad Ukraina turėtų grąžinti šią beprocentinę paskolą tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą. Rusijos pinigai liks įšaldyti, kol agresorė nesumokės kompensacijos Ukrainai. Nesumokėjusi reparacijų savo aukai, Rusija neatgaus įšaldytų lėšų.
Bendros skolos naudojimui reikalingas vieningas 27 ES šalių sprendimas, o skeptikėms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pritaikyta išimtis, kad būtų galima išvengti blokavimo. Ukrainai suteikiamas kreditas bus garantuojamas ES biudžetu, tačiau be pastarųjų šalių indėlio.
Nauji derybų pokalbiai
ES diskutuojant apie paskolą Ukrainai, JAV įsitraukė į suintensyvėjusią diplomatiją, siekdamos susitarimo dėl karo pabaigos.
JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį Majamyje susitiks aptarti D. Trumpo taikos plano.
Tikimasi, kad iš JAV pusės dalyvaus Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o V. Putino pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas turėtų būti Rusijos delegacijoje, teigė leidinys „Politico“.
Kelių lygių gynyba
JAV kartu su sąjungininkėmis parengė saugumo garantijų Ukrainai planą, kuriame numatyta reikšmingai sustiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, šioje šalyje dislokuoti Europos karius ir plačiau naudoti Amerikos žvalgybą. Apie tai pranešė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, susipažinusiais su dokumentų projektais. Agentūra „Bloomberg“ šias saugumo garantija pavadino trijų slenksčių garantijomis.
„The New York“ publikacijoje teigiama, kad Amerikos ir Europos diplomatai, pastarosiomis dienomis Berlyne susitikę su Ukrainos lyderiais, iš esmės susitarė dėl dviejų dokumentų, kuriuose išdėstytos būsimos saugumo garantijos. Jie turėtų pasitarnauti kaip platesnio susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti ugnį ir užbaigti karą, kertinis akmuo. Šiais dokumentais taip pat siekiama įtikinti Ukrainą atsisakyti tam tikrų teritorijų pagal taikos susitarimą ir išsižadėti oficialaus stojimo į NATO.
Viename iš dokumentų išdėstyti bendrieji principai, kurie, pasak Amerikos ir Europos diplomatų, yra panašūs į NATO 5-ojo straipsnio garantiją. Antrajame dokumente išsamiai aprašoma, kaip JAV ir Europos pajėgos bendradarbiautų su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, siekiant užkirsti kelią naujiems Rusijos bandymams užimti Ukrainos teritorijas. Anot vieno JAV pareigūno, jame „labai konkrečiai“ įvardijama, kaip atgrasyti nuo tolesnių įsiveržimų ir nubausti Rusiją, jei jie įvyktų.
Svarbus plano elementas yra iniciatyva užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenę „taikos meto lygyje“ sudarytų 800 tūkst. karių. Jie būtų pirmoji ešeloninės gynybos linija. Ukrainos pajėgas sąjungininkai aprūpintų ginklais ir žvalgybine informacija. Kilus naujam konfliktui, sąjungininkai išsyk imtųsi diplomatinių priemonių. Jei per kelias dienas jos neduotų naudos, anot „Bloomberg“, Kijyvas gautų paramą iš JAV karinių resursų.
„New York Times“ aprašomuose dokumentuose taip pat numatyta sukurti Europos vadovaujamą karinę misiją, kuri veiktų Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti oro erdvę ir jūrą. Šie kariai turėtų būti dislokuoti Vakarų Ukrainoje, toli nuo galimos paliaubų linijos.
Iniciatyvą dislokuoti Europos pajėgas koordinuoja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinės Valstijos yra pasirengusios užtikrinti „paliaubų stebėsenos ir patikros mechanizmą, kuriame dalyvautų tarptautinė bendruomenė, kad būtų galima iš anksto perspėti apie bet kokį būsimą puolimą“.
(be temos)