„Tai ambicija, vizija“, – žurnalistams Briuselyje sakė Th. Bretonas. Komisaras iš Prancūzijos išsamiau nepaaiškino, kaip būtų finansuojamas galimas fondas, ir pripažino, kad toks planas dar turėtų būti svarstomas 27 valstybių bloke.

Jis sakė, kad šis skaičius yra jo „asmeninis vertinimas“, tai, kas, jo nuomone, būtina, norint reikšmingai padidinti Europos gynybos pramonės pajėgumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. 2022 m. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą pažadino ES, kad ji turi sustiprinti gynybos produkciją, kurią daugelį metų po šaltojo karo mažino.

Th. Bretonas jau ėmėsi mažesnio masto iniciatyvų, skirtų sustiprinti amunicijos gamybą ir ES gynybos įmones, blokui stengiantis apginkluoti Kyjivą ir papildyti savo atsargas. Jis tvirtino, kad ES iki „kovo, balandžio“ pasieks užsibrėžtą tikslą – kasmet pagaminti po milijoną 155 mm artilerijos sviedinių. Th. Bretonas sakė, kad stiprinti Europos gebėjimą apsiginkluoti yra „gyvybiškai svarbu“, tai turėtų būti didžiausias visų ES lyderių rūpestis.

Nepaisant precedento neturinčių Vakarų ekonominių sankcijų, Maskva sugebėjo paspartinti ginklų gamybą, jų gauna ir iš sąjungininkių, tokių kaip Šiaurės Korėja.

Tikėtina, kad pastangos sukurti tokio masto fondą, kokį siūlo Th. Bretonas, sulauks vadinamųjų „taupių“ ES šalių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimo. Tačiau tam gali pritarti netoli Rusijos esančios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, tvirtai remianti pastangas sustiprinti Europos gynybą ir stiprinanti savo pačios kariuomenę bei paskelbusi tikslą sukurti stipriausias ginkluotąsias pajėgas Europoje.