Nors didžiausia parlamentinė frakcija teigė solidarizuodamasi su ūkininkais už įstatymo projektą nebalsuosianti, už įstatymo tekstą balsavo 329, prieš – 275 parlamento nariai.
Įstatymo projekte numatytas reikalavimas, kad ES šalys nustatytų priemonių, skirtų iki 2030 m. atkurti mažiausiai 20 proc. šalių bloko sausumos ir jūrų zonų.
„Šiandien Europai svarbi diena, kadangi mes daugiau neapsiribojame vien gamtos išsaugojimu, bet imamės ją atkurti“, – sakė šį teisės aktą parlamente iniciavęs įstatymų leidėjas Cesaris Luena.
„Naujasis įstatymas taip pat padės mums įvykdyti daugelį iš mūsų tarptautinių įsipareigojimų aplinkos apsaugos srityje. Reglamentas padės atkurti sunykusias ekosistemas, o valstybėms narėms suteiks lankstumo, kad būtų paisoma ir žemės ūkio sektoriaus interesų“, – pridūrė jis.
Įstatymai – ambicingų su aplinkos apsauga susijusių ES tikslų pagrindas. Šie tikslai yra numatyti Žaliajame susitarime – įstatymų rinkinyje, kuriuo siekiama padėti šalių blokui įvykdyti savo siekius klimato srityje, tačiau ūkininkai teigia, kad tokie įstatymai kelia grėsmę jų pragyvenimo šaltiniams.
Konservatyvioji Europos liaudies partija (ELP) pirmadienį pareiškė įstatymui nepritarsianti, kadangi jį priėmus ūkininkai susidurtų su dar didesniu biurokratijos kiekiu.
Įstatymas įsigalios, kai jį oficialiai priims valstybės narės.
Naujausi komentarai