Lietuvos pasiūlytas sprendimas išplėsti sankcijų sąrašą antradienį buvo formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

„Laikydamasi nepripažinimo politikos ES mano, kad asmenims, tapusiems Valstybės Dūmos nariais po rinkimų Kryme, turėtų būti taikomos sankcijos“, – nurodoma nutarime, paskelbtame ES oficialiajame leidinyje.

„Šios sankcijos sudarytos iš lėšų įšaldymo ir kelionių draudimo, kuris nuo šiol galios iš viso 152 asmenims ir 37 (juridiniams) subjektams“, – sakoma dokumente.

28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.

Birželį ES pratęsė dar vieniems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.

Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos rytuose.

Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.

ES lyderiai dar turės peržiūrėti šias ekonomines sankcijas per viršūnių susitikimą gruodį, tvyrant dideliems nesutarimams dėl jų veiksmingumo.

Rusija žada atsaką

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių dėl Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijų dėl Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos sąrašą, įtraukiant į jį Valstybės Dūmos deputatų.

„Suvaržymai Valstybės Dūmos deputatams neskatins atkurti įprastą dialogą tarp Rusijos ir ES įstatymų leidžiamųjų institucijų, kuris yra itin reikalingas dabartiniu nelengvu Rusijos ir ES santykių etapu. Rusijos pusė imsis atitinkamų atsakomųjų priemonių“, – sakoma URM tinklapyje paskelbtame pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad ES įvestus suvaržymus Krymui ir Sevastopolio uostamiesčiui, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas, laiko „niekaip nepagrįsta kolektyvine bausme šio regiono žmonėms už laisvą valios pareiškimą“.

Rusija oficialiai aneksavo Krymą 2014 metų kovą po prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes.

Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Po aneksijos Krymas ir Sevastopolis tapo dviem naujais Rusijos regionais, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ėmėsi sankcijų prieš Maskvą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo.

„Klausimas dėl pusiasalio grąžinimo į Rusijos Federacijos sudėtį galutinai išspręstas, o jo gyventojai visiškai teisėtai išrinko savo atstovus į Rusijos parlamentą“, – pabrėžė Rusijos URM.

Anksčiau trečiadienį ES savo oficialiajame leidinyje paskelbė, kad į Rusijos ir Ukrainos fizinių bei juridinių subjektų, kuriems yra taikomos Bendrijos sankcijos, sąrašą buvo įtraukti šeši Kryme ir Sevastopolyje išrinkti Valstybės Dūmos deputatai.

Į šį sąrašą buvo įtraukti deputatai Ruslanas Balbekas, Konstantinas Bacharevas, Dmitrijus Belikas, Andrejus Kozenka, Svetlana Savčenko ir Pavelas Šperovas. Jiems draudžiama atvykti į ES šalis, o visi Bendrijoje laikomi aktyvai, jeigu tokių esama – įšaldomi.