ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.
Ketvirtadienio vakarą keli Europos diplomatai teigė, jog kitos 26 valstybės narės yra pasirengusios laiku patvirtinti planą, kad jis įsigaliotų pirmadienį kartu su ES embargu rusiškai žaliavai.
Visgi penktadienį vienas derybininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tyla iš Varšuvos yra kurtinanti“.
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, tuo metu likusi dalis atkeliauja vamzdynais.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujen) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų (71 mlrd. JAV dolerių) iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetas prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kijevo vyriausybei remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Nuo pirmadienio tanklaiviams nebebus leidžiama įvežti Rusijos naftos į Europą, tuo metu viršutinė kainų riba siūloma tam, kad būtų sunkiau apeiti sankcijas parduodant naftą už ES ribų.
Pavyzdžiui, Kinija ir Indija neribojo rusiškos naftos importo, tačiau pagal siūlomą planą Europos draudikams būtų uždrausta apdrausti tanklaivius, gabenančius naftą, parduodamą už kainas, viršijančias nustatytas lubas.
Ši priemonė, manoma, sustiprins ES embargą, papildysiantį Kanados ir JAV įvestus draudimus.
Be kainų viršutinės ribos, Europos Komisija buvo siūliusi taikyti tvarką, pagal kurią tuo atveju, jeigu naftos prekybos kaina smuktų žemiau 60 JAV dolerių už barelį, kainų viršutinė riba būtų sumažinta tiek, kad būtų 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.
Kainų „lubų“ lygis
Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina siekė maždaug 65 JAV dolerių už barelį, kai ES atstovai susitiko aptarti viršutinės ribos lygio. Tačiau Lenkija, aktyvi Ukrainos rėmėja mūšyje su Kremliaus pajėgomis, siekė mažesnio viršutinio lygio, kuris, kaip pranešama, yra artimesnis vos 30 JAV dolerių už barelį lygiui.
„Nekomentuosime, kol ši žinia <...> nebus oficialiai paskelbta“, – pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Laukiame oficialaus pranešimo“.
Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad bet koks Vakarų bandymas apriboti Rusijos naftos kainą turės „sunkių pasekmių“ pasaulio rinkoms.
Visgi Vašingtonas ir kelios jo sąjungininkės – Didžiojo septyneto (G-7) šalys, ES ir Australija – yra pasirengusios judėti į priekį.
Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.
P. V. Nguyeno manymu, pasiūlyta priemonė kelia daug klausimų.
„Naftos kainų lubos niekada nebuvo naudojamos. Esame nežinioje“, – pažymėjo ekspertas ir pabrėžė, kad OPEC šalių bei didžiųjų pirkėjų, tokių kaip Indija ar Kinija, reakcija bus labai svarbi.
Pasak analitiko, viršutinė riba – net ir esant aukštai ribai – nusiųstų V. Putinui „stiprų politinį signalą“, nes įvedus šį mechanizmą, vėliau jį būtų galima sugriežtinti.
Sekmadienį Vienoje įvyks OPEC+ narių susitikimas.
