„Turkija ėmėsi vienašališkų veiksmų ir provokacijų bei sugriežtino savo retoriką ES, ES valstybių narių ir Europos lyderių atžvilgiu“, – pabrėžiama po susitikimo Briuselyje išplatintame pareiškime.

„Tebevykdoma Turkijos vienašališka ir provokuojama veikla Viduržemio jūros rytuose, įskaitant Kipro išskirtinę ekonominę zoną“, – priduriama pareiškime.

Vienas diplomatas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad sankcijos bus taikomos atskiriems asmenis ir kad gali būti imtasi papildomų priemonių, „jei Turkija tęs savo veiksmus“.

Užsienio reikalų ministerija Ankaroje pasmerkė ES žingsnį kaip „šališką“ ir „neteisėtą“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasveikino Bendrijos „tvirtumą“ Turkijos atžvilgiu, tačiau Atėnai ir Nikosija, be abejo nusivils, kad lyderiai nesutiko svarstyti ginklų embargo ar nubausti ištisų Turkijos ekonomikos sektorių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė viltį, kad ES siunčiami signalai bus „priimti tinkamai“.

Tačiau išvadose, kurias paskelbė EVT atstovas, raginama sudaryti „ribojančių priemonių“ taikinių sąrašą.

ES lyderiai pavedė Bendrijos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) iki kovo parengti ataskaitą dėl papildomų priemonių, kurių būtų galima imtis siekiant „išplėsti [veiksmų] apimtį“.

„Tikslas – laipsniškai didinti spaudimą“, – sakė vienas diplomatas.

Viršūnių susitikimo išvakarėse Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nesureikšmino sankcijų grėsmės.

„Turkijai nerūpi sprendimas dėl sankcijų, kurį priims ES“, – sakė jis.

„ES niekada nesielgė su mumis sąžiningai. ES niekada nesilaikė jokio mums duoto pažado, bet mes visada buvome kantrūs ir vis dar esame kantrūs“, – kalbėjo prezidentas.

Graikija, palaikoma Prancūzijos, reikalavo, kad ES imtųsi griežtesnių priemonių prieš Turkiją, kuri ne kartą siuntė savo seisminių tyrimų laivą vykdyti dujų telkinių žvalgymo ginčijamuose vandenyse.

Į viršūnių susitikimą atvykęs Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) pareiškė, kad ant kortos pastatytas „Europos Sąjungos patikimumas“.

Jis pažymėjo, kad lyderiai dar spalį sutarė, jog būtina imtis kažkokių veiksmų dėl vis agresyvesnių Turkijos veiksmų šiame regione.

„Atėjo metas parodyti, ar mes, Europa, iš tiesų esame patikimi dėl to, kas mūsų buvo sutarta“, – kalbėjo premjeras.

Kai kurios ES ir NATO, kuriai priklauso tiek Graikija, tiek Turkija, narės laikėsi atsargesnės pozicijos.  

Vokietija ragino ginčą spręsti diplomatinėmis priemonėmis, o NATO įsteigė karinę „karštąją liniją“, turinčią padėti išvengti atsitiktinių susirėmimų Viduržemio jūros rytuose.

Sudėtingi santykiai

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš ES viršūnių susitikimą pabandė sušvelninti įtampą.

Jis pažymėjo, kad Turkija yra priėmusi apie 4 mln. pabėgėlių – daugiau nei bet kuri kita NATO sąjungininkė, be to, šalis yra nukentėjusi nuo teroristinių atakų.

„Esama nuomonių skirtumų, nesutarimų – turime juos spręsti“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Tuo pat metu turime būti tikri, kad suvokiame Turkijos, kaip NATO narės, taip pat Vakarų šeimos narės, svarbą“, – kalbėjo jis. 

Turkijos santykiai su Vakarų sąjungininkėmis pastaraisiais mėnesiais smarkiai pašlijo. 

Jungtines Valstijas smarkiai supykdė Ankaros sprendimas įsigyti rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400, nesuderinamų su NATO oro erdvės gynybos tinklu.

R. T. Erdoganas pareiškė, kad bet kokios JAV sankcijos dėl šio Turkijos sprendimo būtų „nepagarbus“ gestas, amerikiečių žiniasklaidai pranešus, kad Vašingtonas ruošiasi imtis griežtų priemonių,

Turkija taip pat kaltinama pažeidžiant Jungtinių Tautų ginklų embargą civilinio karo apimtai Libijai, kur Ankara palaiko vyriausybę Tripolyje.

Be to, manoma, kad Turkijos parama paskatino Azerbaidžaną atnaujinti ilgai rusenusį konfliktą su Armėnija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), įsitraukęs į aštrų žodžių karą su R. T. Erdoganu, savo ruožtu ragino ES pademonstruoti solidarumą su Graikija.