Reaguodama į migracijos krizę Europos Sąjunga antradienį ruošiasi pristatyti prieštaringai vertinamus pasiūlymus įkurti naują sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kuri turėtų įgaliojimus įsikišti netgi tais atvejais, kai susijusi šalis su tuo nesutinka.

Naujos pajėgos, kurias sudarys tūkstantis pareigūnų, turėtų sulėtinti atvykėlių srautą į Europą, kurią šiais metais užplūdo jau beveik milijonas pabėgėlių ir migrantų, daugiausiai bėgančių nuo karo Sirijoje. Ši pabėgėlių krizė yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau dalis iš 28 ES šalių nusistačiusios prieš šį planą, galintį suvaržyti jų suverenumą savoje teritorijoje, perduodant sausumos ir jūrinių sienų kontrolę Briuselio biurokratams.

Europos Komisija, kuri yra aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija, pasiūlys suteikti naujai agentūrai „teisę įsikišti“, siekiant užtikrinti Šengeno zonos, kurios viduje leidžiamas laisvas žmonių judėjimas, saugumą.

„Esant kritinėms situacijoms agentūra privalo turėti galimybę įsikišti ir užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų vietoje netgi tuo atveju, jeigu susijusi šalis narė neprašo pagalbos arba kai šalis narė mano, jog papildoma intervencija nereikalinga“, – sakoma pasiūlymo juodraštyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

ES galėtų pasiųsti apsaugos pareigūnų komandas tuo atveju, jeigu kiltų atvykėlių antplūdis prie kurios nors sienos arba kai šalis narė nepakankamai saugo savo sienas bei nereaguoja į Briuselio perspėjimus, nurodoma dokumente.

Vokietija ir kai kurios kitos Šengeno šalys per kelias pastarąsias savaites įvedė laikinas vidinių sienų kontrolės priemones, mėgindamos suvaldyti migrantų krizę.

Baiminamasi, kad tuo atveju, jeigu šios priemonės taptų nuolatinėmis, 26 ES ir kitas Europos šalis apimanti Šengeno zona, užtikrinanti esminį Bendrijos laisvo žmonių ir prekių judėjimo principą, gali žlugti, o tai būtų itin skaudus smūgis vieningos Europos idėjai.

Pribloškiantis planas

Nauja sienų apsaugos agentūra turi pakeisti menkus įgaliojimus turinčią dabartinę ES agentūrą „Frontex“, kuri nesugebėjo suvaldyti atvykėlių srauto, plūstančio per Turkiją į Graikiją ir vakarines Balkanų valstybes.

Europos Komisija sakė esanti „įsitikinusi“, kad jos siūlomas ES sausumos ir jūrinių sienų apsaugos planas bus priimtas bloko lyderių per susitikimą Briuselyje ketvirtadienį ir penktadienį.

Tačiau tikėtina, kad tą planą dar gerokai sušvelnins ES narės ir Europos Parlamentas, kol naujoji agentūra galės būti įkurta.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) pirmadienį sakė, kad „Frontex“ pakeitimas „struktūra, kuri bus nepriklausoma nuo šalių narių, yra sukrečiamas“.

Nauja sienų apsaugos sistema tėra viena dalis daugiakryptėje ES strategijoje, turinčioje pažaboti precedento neturintį pabėgėlių ir migrantų srautą, daugybei žmonių mėginant iš naujo pradėti gyvenimą Europoje.

Daugelio kitų planuojamų priemonių rezultatai kol kas abejotini.

Prieštaringai vertinamas planas pabėgėlius, susitelkusius didžiausią spaudimą patiriančiose ES šalyse, tokiose kaip Graikija ir Italija, paskirstyti visoje Bendrijoje, sulaukė didelio pasipriešinimo – nors planuota perkelti iš viso 160 tūkst. žmonių, iki šiol perskirstyti tik keli šimtai.

ES taip pat buvo kaltinama pataikaujanti Turkijai, kurioje žmogaus teisių padėtis tebekelia susirūpinimą, kai Bendrija pasirašė planą, pagal kurį Ankarai bus suteikta 3 mlrd. eurų pagalba, taip pat sutiko atnaujinti Turkijos stojimo į ES procesą.

Turkija, kurioje yra apsistoję daugiau negu 2 mln. sirų pabėgėlių, mainais pažadėjo pasistengti sumažinti į Europą mėginančių išvykti žmonių skaičių ir imtis priemonių prieš žmonių kontrabandininkus, kurie pelnosi iš tų nevilties apimtų keleivių.