Praėjusią savaitę Europos Komisija žengė pirmąjį simbolinį žingsnį rekomendavusi leisti Ukrainai pradėti ilgą kelią narystės ES link. Šiuo sprendimu Briuselis išreiškė tvirtą palaikymą Rusijos puolimui besipriešinančiam Kyjivui.

Spėjama, kad per ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės viršūnių susitikimą bus pritarta planams formaliai suteikti Ukrainai ir kaimyninei Moldovai kandidatės statusą. Toks sprendimas leistų pradėti derybas dėl narystės.

„Nėra nė vienos šalies, kuriai šis siūlymas keltų problemų, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. – Parodysime didelį vieningumą.“

ES tikriausiai iškels Ukrainai ir Moldovai sąlygas dėl teismų reformų ir kovos su korupcija, kurias šios šalys turės įvykdyti prieš formalias derybas dėl narystės.

Paskui reikės ne vienerius metus, o gal net kelis dešimtmečius, kruopščiai vertinti pažangą, kad Ukraina priartėtų prie faktinės narystės.

Panašu, kad Sakartvelui, taip pat pateikusiam paraišką dėl stojimo į ES, bus nurodyta įvykdyti papildomų reformų prieš tampant kandidate.

Praėjusią savaitę Kyjive apsilankę Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai išreiškė paramą Ukrainos siekiui tapti kandidate į ES.

Trys ES diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad per pirmadienį vykusį bloko ambasadorių susitikimą jokia šalis nepareiškė prieštaravimų.

Skeptiškiau nusiteikusios bloko narės, tokios kaip Nyderlandai ir Danija, sako, kad pritars šiam žingsniui, jei bus aiškiai pasakyta, kad reikalingos reformos.

„Norime padėti ukrainiečiams siekti europietiškos svajonės, o kandidatės statuso suteikimas yra žingsnis, kuris paskatintų tai padaryti“, – teigė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

„Tiesa ir tai, kad yra daug įsipareigojimų, kuriuos reikės įvykdyti“, – pabrėžė jis.