Europos Komisija antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų Rusijai paketą už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai, pranešė Briuselio diplomatai.

Tačiau pirmadienį Briuselyje susitikę bendrijos narių energetikos ir aplinkosaugos ministrai sprendė didesnį ir galimai sudėtingesnį klausimą dėl rusiškų gamtinių dujų, nuo kurių kelios šalys, įskaitant didžiausią ES ekonomiką turinčią Vokietiją, yra labai priklausomos, nes jas degindamos pasigamina didžiąją dalį elektros energijos.

Vladimiras Putinas pareikalavo, kad jo valstybei „nedraugiškos šalys“, įskaitant visas ES valstybes nares, už rusiškas dujas mokėtų rubliais, taip siekdamas išvengti Vakarų demokratijų finansinių sankcijų Rusijos centriniam bankui. Kaip žinia, „Gazprom“ praėjusią savaitę nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, atsisakiusioms atsiskaityti rubliais.

Po derybų susitikimui pirmininkavusi Prancūzijos ekologinių permainų ministrė Barbara Pompili ir už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson teigė, kad 27 valstybės narės yra vieningos su Lenkija ir Bulgarija ir kaups dujų atsargas, kad būtų pasirengusios dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui.

„Laikytis Rusijos pareikalautos naujos atsiskaitymų tvarkos yra šiai valstybei įvestų sankcijų pažeidimas“, – sakė K. Simson.

Eurokomisarė pridūrė, kad, jos žiniomis, nė viena Europos bendrovė nesiruošia laikytis šio V. Putino įsako bei keisti atsiskaitymo būdų.

„Sudėtinga“ problema

Kita vertus, kelios ES narės gegužės pabaigoje turi atnaujinti tiekimo sutartis su „Gazprom“, o pranešimai rodo, kad kai kurios jų gali bandyti apeiti sankcijas priimdamos Maskvos reikalaujamą naują atsiskaitymų tvarką.

Daugelis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją, šiandien dar kartą patvirtino solidarumą.

Ši tvarka numato, kad importuotoja turi atsidaryti dvi sąskaitas Rusijos dujų monopolininko kontroliuojamame „Gazprombank“. Mokėjimai į vieną sąskaitą būtų pervedami eurais arba JAV doleriais, o po to būtų konvertuojami per Rusijos centrinį banką, kuriam taikomos sankcijos, ir antroje sąskaitoje atsirastų rubliais.

Atrodo, kad K. Simson ir kai kurie ministrai laikėsi nuomonės, jog tai būtų sankcijų pažeidimas. Tačiau kitos valstybės narės išreiškė norą, kad EK ekspertai pateiktų papildomų paaiškinimų.

„Šiandien įvyko tai, kad EK ir pirmininkaujanti valstybė narė patvirtino, jog atsiskaitymai rubliais yra nepriimtini, tai būtų sankcijų bei Europos solidarumo pažeidimas“, – sakė Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva).

„Daugelis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją, šiandien dar kartą patvirtino solidarumą, taip pat tai, kad tikrai nemokės rubliais“, – pridūrė ji.

Tačiau Švedijos atstovas pareiškė: „Tai sudėtingas procesas“.

„Turiu omenyje tai, kad atsiskaitymas viena valiuta yra vienas dalykas, bet jei tai susiję su kitos šalies centriniu banku, tai tampa kita paketo dalimi, o tai bus šiek tiek sudėtinga“, – kalbėjo švedų ministras.

Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela sakė, kad paprašė „aiškaus paaiškinimo, kaip elgtis toliau“.

Susitikimo metu Europos pareigūnai buvo priversti reaguoti į žiniasklaidos pranešimus, kad Italija sutinka mokėti rubliais, kol bus rasta teisėta alternatyva.

K. Simson pakomentavo, kad kalbėjosi su Italijos ministru Robertu Cingolaniu, kuris šiame susitikime nedalyvavo, ir šie pranešimai yra „klaidinantys“, tačiau pažadėjo pateikti jam ir visoms ES sostinėms aiškesnes gaires, kaip pasipriešinti V. Putino ultimatumui.

Ji pridūrė, kad Rusijos veiksmai parodė, jog „ji nėra patikima tiekėja, o tai reiškia, kad visos valstybės narės privalo turėti planus visiško nutraukimo atvejui“.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Roberas Habekas) patikino, kad Berlynas laikysis ES bendros politikos.

Laipsniškas rusiškos naftos atsisakymas

Antradienį EK siūlys palaipsniui atsisakyti Rusijos naftos, bet ne gamtinių dujų importo.

Komisija pasiūlys embargą rusiškai naftai laipsniškai įvesti per 6-8 mėnesius, kad būtų pakankamai laiko diversifikuoti apsirūpinimą „juoduoju auksu“. Vienas aukšto rango pareigūnas sakė, kad labiausiai priklausomos šalys, tokios kaip  Vengrija ir Slovakija, gali būti atleistos nuo šio ribojimo, pasiūlant joms ilgesnės trukmės pereinamąjį laikotarpį.

Šeštuoju sankcijų paketu taip pat veikiausiai bus smogta absoliučiam Rusijos komercinės bankininkystės lyderiui, valstybės kontroliuojamam „Sberbank“, kuris būtų pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.