Misiją „Operation Irini“ buvo nuspręsta pradėti praeitą mėnesį, taip siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų (JT) įvesto ginklų embargo į Libiją laikymąsi. ES taip prisideda prie pastangų užtikrinti taiką karo krečiamoje Šiaurės Afrikos šalyje.

Tiesa, misijai prieštarauja Malta, kuri sustabdė dalyvavimą „Operation Irini“, taip protestuodama prieš ES migracijos politiką, naujienų agentūrai DPA patvirtino Maltos vyriausybės atstovas.

Pernai „Operation Irini“ pirmtakė „Operation Sophia“ buvo sustabdyta, kilus nesutarimams dėl migracijos.

Malta kaltina kitas ES valstybes nares palikus ją vieną tvarkytis su iš Šiaurės Afrikos atvykstančiais migrantais. Malta ėmėsi drastiškų priemonių, tarp jų – grąžinti jūroje išgelbėtus migrantus atgal į Libiją, dėl ko šalis buvo apkaltinta pažeidžiant tarptautinę teisę.

Malta nusprendė neprisidėti prie „Operation Irini“ karine technika ar personalu ir atšaukė anksčiau duotą pažadą skirti karių komandą misijai. Maltos vyriausybės atstovo teigimu, šalis vetuos bet kokį papildomą finansavimą misijai ar jos pratęsimą.

ES diplomatų teigimu, Malta taip pat prieštarauja „Operation Irini“ veiklos formatui. Kadangi misijos laivai gali užkirsti kelią ginklų tiekimui jūra JT remiamai premjero Fayezo al-Serrajo vyriausybei iš Turkijos, tačiau negali sustabdyti sausuma ir oru tiekiamų ginklų generolui Khalifa Haftarui, taip neva gali būti suteiktas pranašumas Kh. Haftarui.

Nors „Operation Irini“ klausimas nėra oficialiai įtrauktas į vaizdo konferencijos darbotvarkę, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketina kelti šį klausimą, tikino naujienų agentūros DPA šaltiniai Briuselyje.