Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį.

„Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Nors šių šalių prisijungimo prie Bendrijos procesas dar gali užtrukti ne vienus metus, oficiali derybų pradžia yra nedidelė kandidačių pergalė.    

„Nepaprastai džiugu, kad po 17 metų šiandien pagaliau pradedame derybas“, – sakė D. Kovačevskis, kurio šalis kelyje į ES susidūrė su daugybe kliūčių, įskaitant priverstinį pavadinimo keitimą.

„Atveriame naujas perspektyvas savo šaliai bei piliečiams ir pamažu, bet užtikrintai jungiamės į didelę Europos šeimą“, – kalbėjo jis.

E. Rama, kurio šalis paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais, pripažino, kad derybos gali užtrukti.

„Žinome, kad tai ne pabaigos pradžia, o tik pradžios pabaiga“, – sakė jis, perfrazuodamas Britanijos karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) mintį, išsakytą 1942-aisiais, likus trejiems metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tačiau U. von der Leyen sveikino antradienį žengtą žingsnį pirmyn ir teigė, kad tiek Tirana, tiek Skopjė jau padarė didelę pažangą įgyvendindamos reformas, kad atitiktų Europos normas ir standartus.

„Jūs pademonstravote atsparumą. Išlaikėte tikėjimą stojimo procesu. Sustiprinote teisinę valstybę. Kovojote su korupcija. Turite laisvą žiniasklaidą“, – sakė ji.

„Turite gyvybingą pilietinę visuomenę. Įvykdėte daugybę reformų ir modernizavote savo ekonomiką“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė.

Buvusios Jugoslavijos respublika Makedonija 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, o 2018-aisiais persivadino Šiaurės Makedonija, kad užbaigtų beveik tris dešimtmečius trukusį ginčą su Atėnais, siekusiais, kad kaimynė nebūtų tapatinama su Graikijos šiaurine Makedonijos provincija.

Šis žingsnis atvėrė kelią Makedonijai tapti NATO nare, nes anksčiau Graikija blokavo jos prisijungimą.  

Tačiau kelią į ES vis dar blokavo Vakarų sostinių, ypač Paryžiaus, vengimas įsileisti palyginti neturtingas ir politiškai nepaklusnias Balkanų kaimynes.

Skopjės pastangas pradėti stojimo į ES derybas blokavo ir kaimynė Bulgarija, abiem šalims nesutariant dėl kalbinių, kultūrinių ir istorinių klausimų.

Šeštadienį D. Kovačevskio vyriausybė paskelbė, kad pasiekė kompromisą su Sofija, numatantį tolesnius konstitucijos pakeitimus. Visgi premjeras dar gali susidurti su pasipriešinimu šalies viduje.

Tačiau Briuselyje antradienį visų veiduose švietė šypsenos, kai lyderiai oficialiai pažymėjo derybų pradžią.

Vokietijos, tvirtai remiančios Šiaurės Makedonijos siekį prisijungti prie ES, Europos reikalų ministrė Anna Luerhrmann (Ana Liūrman) sveikino „išties istorinę dieną“ ir pažadėjo pažangą, kai bus priimti konstitucijos pakeitimai.

„Šiaurės Makedonija gali pasikliauti ES“, – sakė ji.

„Šiandien aiškiai nusprendėme, kad antroji tarpvyriausybinė konferencija įvyks, kai tik bus priimtos konstitucijos pataisos“, – kalbėjo A. Luerhrmann.

„Tai tvirtai nuspręsta, ir nei Bulgarija, nei kas nors kitas negali to pakeisti “, – pridūrė ministrė.