Europos vyksta dideli ginčai dėl oro erdvės kontrolės, o oro linijų keleiviai visame žemyne jaučia šių nesutarimų padarinius.
BBC skelbia, kad Prancūzijoje dėl skrydžių dispečerių streiko trečiadienį judriausiuose šalies oro uostuose buvo atšaukta apie 1800 skrydžių.
Planai supaprastinti margą Europos Sąjungos (ES) oro erdvės kontrolės sistemą ir plačiau atverti šią sritį privačioms bendrovėms išprovokavo oro dispečerių streikus ir kitas akcijas, kurios prasidėjo antradienį Prancūzijoje.
Trečiadienį šios akcijos turėtų apimti dešimt kitų Bendrijos šalių - Austriją, Belgiją, Bulgariją, Čekiją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Latviją, Portugaliją, Slovakiją ir Vengriją.
27 nares turinti ES prieš beveik du dešimtmečius pradėjo atsisakyti tikrinimų prie savo vidinių sausumos sienų, tačiau oro erdvės kontrolės klausimai tebekursto daug ginčų.
Šiuo metu Europos erdvėje kasdien įvyksta apie 27 tūkst. skrydžių, o per metus - per 9 milijonus. Dauguma jų valdomi naudojant sistemas, sukurtas praeito amžiaus 6-ame dešimtmetyje, pažymėjo Europos Komisija.
Tačiau skrydžių kontrolės darbuotojai nelinkę sutikti su naujais pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė antradienį. Jie sako bijantys dėl keleivių saugumo ir savo darbo vietų, taip pat tvirtina, jog ES pasiduoda oro transporto sektoriaus spaudimui sumažinti išlaidas.
„Tai ginčas tarp Europos technokratų, kurie nieko neišmano apie oro erdvės kontrolę, ir itin kvalifikuotų specialistų“, - Prancūzijos profsąjungos lyderis Olivier Joffrinas (Olivjė Žofrenas) sakė Paryžiuje.
Oro dispečeriai Prancūzijoje virtinę streikų pradėjo antradienį, priversdami pagrindinius šalies oro uostus atšaukti pusę skrydžių, kai prasideda įtemptas turizmo sezonas.
Kitų ES šalių trečiadienį taip pat tikriausiai prisidės įvairiomis akcijomis: nuo itin smulkmeniško taisyklių laikymosi iki piketų ir skrajučių platinimo, nurodė Europos susisiekimo darbuotojų federacija.
Tačiau jokių darbo nutraukimo akcijų nenusimato Ispanijoje, kur dispečeriai tapo labai nepopuliarūs po 2010 metais vykusio nesankcionuoto streiko ir pasklidusios informacijos, kad sunkios ekonominės krizės krečiamoje šalyje per metus su viršvalandžiais jie uždirba net iki 350 tūkst. eurų. Vyriausybei priėmus apribojimus dėl viršvalandžių, dispečerių uždarbis sumažėjo perpus, tačiau dauguma ispanų vis vien tebegiežia ant jų.
Šie streikai prasidėjo tą pačią dieną, kai ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas (Symas Kalasas) paragino kuo greičiau įgyvendinti centralizacijos planus, sakydamas, jog dabartinės sistemos neveiksmingumas oro linijoms ir vartotojams kainuoja 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų) per metus.
Dėl nacionalinių sienų daugelis skrydžių Europoje vyksta ne optimaliais maršrutais, o ES ekspertai nustatė, jog dėl šios priežasties kiekvieno skrydžio maršrutas pailgėja vidutiniškai 42 kilometrais.
Išlaidos degalams sudaro vis didesnę dalį oro linijų sąnaudų, o per ateinančius du dešimtmečius lėktuvais pergabenamų keleivių ir krovinių Europoje, kaip prognozuojama, padaugės 50 proc., todėl Europos Komisija pažymėjo, kad svarbu kuo greičiau imtis reformų šiame sektoriuje.
Kai kurie aviacijos ekspertai kaltino vingiuotus Europos skrydžių maršrutus ir oro erdvės kontrolės tarnybų veiklos persidengimą dėl chaoso, kilusio 2010 metų balandį dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje.
Nacionalinių oro erdvės kontrolės tarnybų darbuotojai taip pat dažnai gauna itin didelius atlyginimus, o šis faktas daug kam kelia nepasitenkinimą recesijos išvargintoje Europoje.
Pagal Europos Komisijos planą, Bendrijos oro erdvėje liks tik 9 oro erdvės sektoriai vietoje dabartinių 27.
Komisijos vertinimais, visiškai įgyvendinus šį planą, skrydžių saugumas būtų padidintas dešimteriopai, skrydžių kontrolės pajėgumai padidėtų trigubai, o sąnaudos būtų sumažintos 50 procentų.
Naujausi komentarai